Taupydama lėšas ne viena savivaldybė mažina miesto ir miestelių gatvių apšvietimą tamsiuoju paros metu. Statistika rodo, jog žūstančių pėsčiųjų ypač padaugėja rudenį ir žiemą, pablogėjus matomumui.
Pasak Žaliosios politikos instituto prezidento Remigijaus Lapinsko, Lietuvos savivaldybės turėtų remtis gerąja užsienio šalių praktika ir ieškoti tokių technologinių sprendimų, kurie ne tik užtikrintų eismo dalyvių, ypač pėsčiųjų saugumą, bet ir padėtų sutaupyti elektros energijos, skirtos išorinio apšvietimui, kaštus.
„Matydami, kad savivaldybės bando taupyti netikslingai ir užuot bandydamos diegti energijos taupymo sprendimus, renkasi apšvietimo mažinimą, kuris kainuoja žmonių gyvybes, bandėmesurasti geriausius šios problemos sprendimus. Ilgai ieškojome technologijos autorių, kurie Lietuvoje padėtų diegti pažangiausias technologijas, kurios leidžia taupyti energiją, tausoti aplinką ir efektyviai naudoti ribotus išteklius. Šiandien jau galime pasidžiaugti glaudžiu bendradarbiavimu su viena žinomiausių šioje srityje Italijos kompanijų. Susipažinę su kompanijos įgyvendintais projektais matome, jog jos siūlomi technologiniai sprendimai leidžia sutaupyti iki 45 proc. elektros energijos, sunaudojamos miesto gatvių apšvietimui. Džiaugiuosi, jog mūsų į Lietuvą pritraukta gerąja praktika, technologiniais sprendimais, jų įgyvendinimu pamažu imasi domėtis ir mūsų savivaldybės“, – sakė Remigijus Lapinskas.
Žaliosios politikos institutas siūlo savivaldybėms įgyvendinti visame pasaulyje populiarėjančius miesto gatvių apšvietimo išmaniųjų tinklų projektus.
Pasak projektą kuruojančio Žaliosios politikos instituto direktoriaus pavaduotojo plėtrai Gintaro Saldžiūno, išmaniųjų tinklų gatvių apšvietimui pritaikymas padėtų savivaldybėms ženkliai sutaupyti, nes pagrindinis tokios technologijos pranašumas – tai egzistuojančios infrastruktūros (įskaitant elektros kabelius, atramas, šviestuvus) panaudojimas valdymo, priežiūros ar kontrolės sprendimams teikti bei užtikrinti normatyvinį apšvietimą tamsiuoju paros metu, kartu racionaliai panaudojant energijos ir žmogiškuosius išteklius. Išmaniųjų technologijų įgyvendinimui galima pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.
„Išmaniųjų tinklų sistema esamais elektros kabeliais leidžia „bendrauti“, susisiekti su kiekvienu gatvės šviestuvu, reguliuoti jo energijos sunaudojimą ir kartu šviesos intensyvumą, nuotoliniu būdu išjungti ar įjungti šviestuvą, nustatyti tikslų šviestuvo įjungimo ir išjungimo astronominį laiką, gauti realiu laiku informaciją apie gedimą arba potencialų gedimą, nustatyti tikslias gedimo ar funkcionalumo sutrikimo priežastis ir jas nedelsiant ištaisyti. Taigi, norint įdiegti šią energiją taupančią technologiją, nereikia arba reikia labai minimaliai keisti jau esamą apšvietimo tinklų infrastruktūrą. Išmaniųjų tinklų naudojimas gatvių apšvietime leidžia sutaupyti ypač auštant ir temstant, nes dažnai šviesos gatvėse dega be reikalo, nors dar arba jau yra šviesu. Taip pat tokia išmaniojo miesto koncepcija paremta sistema leidžia įdiegti stebėjimo kameras, civilinės saugos informacijos, elektroninių skelbimų ir reklamos priemones, bevielio interneto prieigą, atliekų konteinerių kontrolės ir dar daugybę kitų galimybių“, – sakė Gintaras Saldžiūnas.
Pasak G. Saldžiūno, išmaniojo miesto, taupančio energiją koncepciją šiandien savivaldybės gali įgyvendinti, gavusios Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.
„2014-2020 metams kaip tik yra numatoma Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama apims ir miestų gatvių apšvietimo modernizavimą. Planuojama remti šviestuvų, atramų atnaujinimą, intelektualios kontrolės sistemos diegimą, skirstymo bei maitinimo spintų atnaujinimą. Tai puiki galimybė savivaldybėms atsinaujinti ir pradėti taupyti. Bendraudami su savivaldybių atstovais dažnai matome, jog kai kurie miestai palankiai vertina energiją taupančius sprendimus, tačiau jiems vis dar trūksta apie tai informacijos. Štai kodėl Žaliosios politikos institutas pradėjo teikti nemokamą konsultaciją apie užsienio šalių patirtį ir išmaniųjų tinklų gatvių apšvietimui pritaikymą Lietuvoje“, – teigė G. Saldžiūnas.
