Galbūt jos mažos, gličios ir auga mėšle. Tačiau greičiu grybų sporoms neprilygsta niekas.
Specialiomis „greitomis“ vaizdo kameromis mokslininkai pirmąkart tiksliai išmatavo greitį, kuriuo kai kurių rūšių mikroskopiniai mėšle augantys grybai iššauna savo sporas.
Koprofiliniai grybai kasmet suskaido milijonus tonų išmatų, kurias palieka karvės ir kiti žolėdžiai. Kad šie grybai daugintųsi, jų sporos turi patekti į gyvūnų organizmą – tačiau tik nedaugelis jų toliau maitinasi šalia savo išmatų.
Todėl grybai užsiaugino mažytes „katapultas“, „tramplinus“ ir „vandens šautuvėlius“, kurie iššauna atskiras sporas ar jų paketus gana solidžiu – iki 2,5 m – atstumu.
Kai sporos subręsta, jas talpinanti ląstelė pradeda gerti vandenį iš aplinkos, ir kylantis slėgis galiausiai išsprogdina sporas lauk. Nuotraukoje - Majamio universitete specialia kamera padaryti kadrai.
JAV Majamio universiteto mokslininkas Nicholasas Moneys su kolegomis nufilmavo sporų „šautuvėlio“ darbą kamera, kuri fiksuoja 250 tūkstančių kadrų per sekundę.
Paaiškėjo, kad sporos, kurių ilgis siekia iki pusės milimetro, iššaunamos iki 25 m/s greičiu. Tačiau labiau stebina ne greitis, o tai, kaip greitai jis išvystomas.
„Vieną akimirką jos sėdi karvės „pyrage“, o po milijoninės sekundės dalies jau skrenda 25 metrų per sekundę greičiu“, – stebisi N. Moneys.
Matavimai parodė, kad kai kuriais atvejais pagreitis, kuriuo sporos iššaunamos lauk, siekia 180 000 g (1 g pagreičiu skriejančio kūno greitis kiekvieną kitą sekundę yra 9,8 m/s didesnis). Palyginimui, astronautai į kosmosą kyla neviršydami 4 g ribos, o musės atsispiria nuo stalo 200 g pagreičiu.
„Pačios greičiausios sporos per sekundę nuskriejo atstumą, milijoną kartų didesnį nei jų kūno ilgis, – aiškina N. Moneys. – 1,8 m ūgio žmogus, pajėgiantis keliauti jo matmenims proporcingu greičiu, pasiektų 1800 km/h greitį, t.y., skristų 5000 kartų greičiau už garsą“.
