M. Emoto išgarsėjo 2004-aisiais dokumentiniame filme „Ką gi mes žinome?“ eksperimentais įrodęs, kaip žmogaus mintys ir ketinimai gali pakeisti molekulinę vandens struktūrą.
Neseniai M. Emoto vėl apie save priminė panašiu eksperimentu, atliktu su išvirtais ryžiais. Jis sudėjo ryžius į du indelius su skirtingomis etiketėmis. Ant vienos buvo užrašas „Ačiū. Aš tave myliu“, ant kitos – „Aš tavęs nekenčiu. Tu kvailys.“ Vaikų mokslininkas paprašė kiekvieną kartą praeinant pro stiklainiukus garsiai perskaityti ant jų esančius užrašus. Po 30 dienų indelyje su teigiamu užrašu ant etiketės ryžiai buvo beveik nepakitę, o štai su neigiamomis mintimis – supeliję.
Dar viename eksperimente su ryžiais buvo naudojami trys indeliai – pirmajam buvo sakoma „ačiū“, antrajam – „tu esi kvailys“, o trečiasis buvo paprasčiausiai ignoruojamas. Po 30 dienų ryžiai pirmajame indelyje pradėjo fermentuotis ir skleisti malonų aromatą, antrajame – pajuodo, o ignoruoti supelijo.
Kaip vyko jau minėtas M. Emoto eksperimentas su vandeniu? Mokslininkas paprašė 2000 žmonių, esančių Tokijuje, sutelkti teigiamas mintis apie vandenį , kurio pavyzdžiai buvo laikomi elektromagnetiškai aktyvioje patalpoje Kalifornijoje. „Prieš“ ir „po“ eksperimento nuotraukos buvo tiesiog neįtikėtinos. Iš pradžių neturėjęs aiškios struktūros sušalęs vanduo vėliau išsidėstė į nuostabiausias struktūras.
Mokslininkas taip pat teigia, kad kristalinės vandens struktūros suyra, jei naudojama neigiama kalba. O priešingu atveju – naudojant teigiamus žodžius – jos tampa dar tvirtesnės.
Remdamiesi gautais M. Emoto tyrimų rezultatais turėtume ir mes sakyti savo maistui teigiamus žodžius, norėdami jį išlaikyti visuomet šviežią. Ir kodėl gi šaldytuvo išradėjas apie tai nepagalvojo?
