Juk žinote šį scenarijų: prieš 65 mln. metų į Žemę rėžiasi meteoras, išjudina vulkanus, dulkės ir dūmai pripildo orą, dinozaurai žūva.
Viena teorijų tokia, kad dinozaurų žūtį lėmė dėl užtemdytos saulės užslinkęs šaltis, tačiau Pascalio Godefroito iš Belgijos Karališkojo gamtos mokslų instituto vadovaujama paleontologų komanda tvirtina kitaip, rašo Livescience.com.
Anot jų, kai kurie dinozaurai (galimas dalykas, šiltakraujai) buvo netikėtai gerai prisitaikę ištverti kone stingdančias temperatūras.
Komandos pastarieji radiniai – įvairios dinozaurų fosilijos, datuojamos tik keliais milijonais metų prieš meteoro smūgį, rastos upėje šiaurrytinėje Rusijos dalyje. Net atsižvelgus į kontinentų poslinkius, šie dinozaurai gyveno daugiau nei 70 laipsnių Šiaurės platumos, gerokai pasistūmėję už Šiaurės poliarinio rato.
Ir jie nebuvo paklydę keliautojai. Tarp fosilijų yra kiaušinių lukštų – pirmųjų tokiose platumose – bei kitų sėslios, gausėjančios populiacijos įrodymų.
Tiesa, kad Arktis tuomet buvo gerokai šiltesnė, bet toli gražu ne juokas. Tarp fosilijų aptiktų lapų dydis ir forma bei kaulai leido P. Godefroito komandai manyti, kad metinė temperatūra siekė 50 laipsnių pagal Farenheitą [10 laipsnių Celsijaus – lrt.lt], o žiemos buvo stingdančios.
Tačiau galima į dinozaurų išnykimo teoriją pažvelgti ir kitaip. Po meteoro smūgio dulkės atmosferoje turėjo apriboti fotosintezės procesą ir suardyti maisto grandinę bei lemti badą, o šis ir sunaikino dinozaurus.
P. Godefroito komandos tyrimas detalizuotas žurnale „Naturwissenschaften“.
