Trys Norvegijoje nustatyti mutavusio pandeminio gripo viruso atvejai sukėlė specialistų nerimą dėl galimos agresyvesnės H1N1 viruso atmainos, tačiau toks susirūpinimas vertintinas kaip priešlaikinis, teigia „New Scientist“.
Nuo pakitusio H1N1 viruso sukeltos ligos ir komplikacijų vienas žmogus Norvegijoje mirė, kiti du yra sunkios būklės. Pasak leidinio, ant mutavusio viruso, aptikto Norvegijoje, paviršiaus yra pakitęs hemagliutinino (HA) baltymas. Specialistai nuogąstauja, kad dėl tokios mutacijos pandeminis virusas gali tapti agresyvesnis.
Dėl tokio pakitimo virusas gali prisijungti 2,3 tipo jungties sialo rūgšties molekulę, kaip ir paukščių gripo viruso atveju. Tačiau tokių molekulių yra ir žmonių plaučių audiniuose. O tai reiškia, kad išauga tikimybė, jog mutavęs H1N1 virusas gali sukelti sunkią plaučių infekciją, kuri tampa skiriamuoju pandeminio gripo požymiu, rašo „New Scientist“. Būtent taip nutiko Norvegijoje nustatytais užsikrėtimo mutavusiu H1N1 virusu atvejais.
Vis dėlto, pasak specialistų, tai nereiškia, kad tokia mutacija sustiprina viruso agresyvumą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tokia H1N1 viruso mutacija taip pat buvo užfiksuota Brazilijoje, Kinijoje, Japonijoje, Meksikoje, Ukrainoje ir JAV, tačiau ne visais atvejais ligonių būklė buvusi sunki – užsikrėtusieji mutavusiu virusu sirgdavo ir palyginti visai nesunkiai.
