JAV Kalifornijos valstijoje įsikūrusi bendrovė „Carbon Sciences“ tikina, jog ateityje jos pasiūlyta technologija sukels perversmą dabartinėje energetikoje ir leis sumažinti aplinkos taršą. Jos atstovų teigimu dabartinė atliekamų tyrimų eiga yra sėkminga.
Daug kam „nervus gadinantis “ anglies dioksidas pavirs įprastiniu kuru. Tokia yra bendrovės vizija.
„Carbon Sciences“ esą jau pavyko sukurti pakankamai efektyvų procesą, kaip anglies dioksidą paversti įvairių angliavandenilių kuru.
Nors tai skamba beveik kaip amžinojo variklio koncepcija, visgi į tokias aukštumas kompanija nepretenduoja: reakcijai palaikyti reikės energijos, tik kol kas neaišku, kiek daug ir koks bus bendrasis naudingumo koeficientas. Paprasčiausiai „Carbon Sciences“, kaip ir nemažai kitų kompanijų, bando atsiriekti savąją „pyrago“ dalį žiniasklaidoje dažnai linksniuojamų „šiltnamio dujų“ (CO2) sąskaita.
„Carbon Sciences“ laboratorijose jau kurį laiką vykdomi cheminiai tyrimai, kaip CO2 dujas būtų galima „transformuoti“ į cheminius junginius, iš kurių būtų galima vėl gaminti kurą. Tai nėra absoliučiai nauja tyrimų kryptis – tokias reakcijas mokslininkai yra atradę jau senai, tik visos jos reikalaudavo didelių energijos sąnaudų.
Cheminės reakcijos struktūra.
Dabar Carbon Sciences pareiškė, jog pagaliau pavyko išspręsti šią problemą pritaikius daugiapakopį cheminių reakcijų procesą naudojant aktyvinantį biokatalizatorių. Tai leidžia sukurti naujas angliavandenilių jungtis gana nedidelėmis energijos sąnaudomis, naudojant santykinai neaukštą temperatūrą bei nedidelį slėgį.
Kiekviename reakcijos etape gaunami tarpiniai angliavandenilių junginiai, leidžiantys sekančio etapo reakcijas vykdyti su dar mažesnėmis energetinėmis sąnaudomis. Reakcijos pabaigoje gaunami angliavandeniliai, kuriuose anglies atomų skaičius svyruoja nuo vieno iki trijų (kitaip tariant gaunamas metanas, etanas ir propanas). Iš šių junginių, pasak kompanijos atstovų, jau nesunku gauti norimą įprastinį kurą panaudojant paplitusias technologijas.
Visas anglies dioksido perdirbimo į degalus ciklas.
Bendrovė skelbia, jog jau sukūrė lengvai įrengiamos pramoninės sistemos projektą. Tokią sistemą siūloma diegti stambiausių anglies dioksido gamintojų objektuose – prie šiluminių elektrinių bei pramonės įmonių. Tiesa, labai džiūgauti neverta, nes cheminė reakcija kol kas tėra išbandyta tik laboratorinėmis sąlygomis. „Mes labai apsidžiaugėme tuo, ką išvydome laboratorijoje. Gavome kai kuriuos daug žadančius rezultatus“, - optimistiškai, bet gana paslaptingai pasakoja „Carbon Sciences“ prezidentas Derekas McLeishas.
Pramoninės sistemos, anglies dioksidą paversiančios degalais, eskizas.
Nepriklausomi ekspertai kol kas bendrovės atstovų pareiškimus vertina gana skeptiškai ir kritiškai atsiliepia apie sistemos efektyvumą. Svarbiausias kol kas neatsakytas klausimas – biokatalizatoriaus ilgaamžiškumas, atsižvelgiant į jo „užterštumo“ lygį bei sąnaudas skaičiuojant 1 kuro tonai.
„Carbon Sciences“ išsamiau to nekomentuoja, teužsimindama apie numatytą katalizatoriaus regeneracinę sistemą. Nenurodoma nei katalizatoriaus sudėtis, nei cheminės reakcijos pobūdis – visa tai laikoma komercine paslaptimi.
Nepaisant tokio paslaptingumo, pirmąją tokią sistemą bendrovė žada paleisti jau 2009 metais. Žinoma, tai nebus energija „iš niekur“ – naujoji kuro sintezavimo sistema taip pat reikalaus energijos, bet šią problemą kompanija planuoja spręsti naudodama atsinaujinančius ekologiškus energijos šaltinius, pavyzdžiui, saulės arba vėjo energiją. Taip bendrovės sukurta sistema tarsi „supakuotų“ sunkiai išsaugomą atsinaujinančią energiją į įprastinį ir plačiai naudojamą kuro pavidalą.
