Minėdami Tarptautinius poliarinius metus, rusų ekspedicijos dalyviai nuleido Rusijos Federacijos vėliavą į jūros dugną Pietų ašigalio taške, praneša Arkties ir Antarkties mokslinio tyrimo instituto spaudos tarnyba.
Mokslo tyrimų laivas „Akademik Aleksandr Karpinskij“ vasario 8 dieną pasiekė Pietų geomagnetinį polių DJurvilio (DUrville) jūros taške, kurio koordinatės - 64 laipsniai 28 minutės pietų platumos ir 137 laipsniai 37 minutės rytų ilgumos.
Praėjusią vasarą poliarininkai nuleido giluminius aparatus į Arkties vandenyno dugną Šiaurės ašigalyje. Tuomet į jo dugną irgi buvo įsmeigta Rusijos vėliava.
Šiuo metu Rusijos 53-osios antarktinės ekspedicijos mokslininkai dirba visose stotyse, taip pat moksliniuose laivuose „Akademik Fiodorov“ ir „Akademik Aleksandr Karpinskij“. Tai Rusijos specialistų indėlis į Tarptautinių poliarinių metų, prasidėjusių pernai kovo 1 dieną, renginius.
Dar 2001 metais Rusija įteikė JT specialiajai jūrinio šelfo komisijai paraišką dėl žemyninio šelfo išorinės sienos nustatymo ir tapo pirmąja Arkties šalimi, parengusią panašų dokumentą. Bet paraiška buvo įšaldyta - komisija pareikalavo daugiau argumentų.
Teisę į Arkties turtus ginčija ir kitos šalys, tarp jų JAV.
Šiaurės jūrų kelias - pati trumpiausia trasa iš Europos į Ameriką ir Aziją. Šį kelią būtų galima panaudoti ir naftai bei dujoms transportuoti.
Tačiau amerikietį mokslininką Alfredą S.McLareną rusų laimėjimai ne džiugina, bet siutina. 75-erių metų amžiaus buvęs karo jūreivis, tarnavęs povandeniniame laive, tvirtina, kad jis, ir ne kas kitas, aprašė panyrimo į Arkties vandenyno dugną procedūrą.
Arktį tyrinėjantis dr. A.McLarenas sako galįs patvirtinti savo žodžius daugybe elektroninių laiškų ir dokumentų, rašo laikraštis „The News York Times“. Jis žada atkurti tiesą ir „supažindinti Kremlių su naujausios istorijos ir tarptautinės teisės realijomis“.
Pasaulio reakcija į rusų ekspediciją didžiai nustebino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Savo paskutinėje didelėje spaudos konferencijoje Kremliuje jis kalbėjo „apie nervingą kai kurių regiono valstybių reakciją į Rusijos tyrinėjimus ir Arkties vandenyno dugne įsmeigtą Rusijos vėliavą“. Pasak jo, „amerikiečiai kadaise paliko vėliavą Mėnulyje, ir ką?
Ko tuomet šitaip nesijaudinote? Mėnulis netapo JAV nuosavybe“, - sakė prezidentas ir patikino, kad Rusija ir toliau gins savo interesus ir įrodinės savo teises, rinks įrodymus, laikydamasi visų tarptautinių procedūrų.
Tarnaudamas povandeniniame laive, amerikietis A.McLarenas šaltojo karo metais dalyvavo daugiau kaip 20-yje slaptų misijų, dažniausiai povandeniniais laivais, pritaikytais smogti branduolinį smūgį.
Jo laivas matuodavo Arkties ledynų storį, tyrė vandenis po jais, echolotu tyrinėjo dugną, kad būtų galima žemėlapyje pažymėti visus nelygumus. Vienas svarbiausių uždavinių buvo nutiesti saugius maršrutus povandeniniams laivams netoli SSRS teritorijos, jei šaltasis karas virstų „karštuoju“. Bendrai paėmus A.McLarenas po poliariniais ledynais praleido kone metus.
Šaltajam karui pasibaigus amerikietis ėmė bendradarbiauti su buvusiais priešais, skaitydavo paskaitas rusų ledlaužiuose, plukdžiusiuose turistus į Šiaurės ašigalį.
