Kvailai juokingų ir absurdiškų mokslo pasiekimų ekspertai, skiriantys Nobelio premijos apdovanojimus parodijuojančias „Šnobelio“ (Ig Nobel) premijas, šiemet įvertino ir atkaklias Vilniaus mero Artūro Zuoko pastangas. Jam atiteko 2011 m. „Šnobelio“ taikos premija.
Harvardo universiteto (JAV), rengiančio „Šnobelio“ ( Ig Nobel, „ignobel“ angliškai – niekingas, gėdingas) apdovanojimų ceremoniją, pranešime sakoma, kad A. Zuokui „Šnobelio“ taikos premija skirta už „neleistinoje vietoje paliekamų automobilių problemos sprendimo būdo atradimą – traiškyti juos šarvuočiu".
Vilniaus meras A. Zuokas rugpjūčio mėnesį nusifilmavo reklaminiame vaizdo klipe, kuriame šarvuotis traiškė sostinės Gedimino prospekte neva įžūliai paliktą automobilį. Šis „YouTube" vaizdo klipas buvo pristatomas kaip didelis Vilniaus vadovo laimėjimas, padėjęs išgarsinti Vilnių visame pasaulyje.
Visas 2011 m. „Šnobelio“ premijos laureatų sąrašas paskelbtas rengėjų tinklalapyje.
Nuo 1991 m. teikiamų „Šnobelio“ premijų sumanytojai pabrėžia, kad šie apdovanojimai skirti tam, kad iš pradžių priverstų žmones juoktis, o po to – susimąstyti. Kasmet skiriama po 10 premijų už geriausius pasiekimus įvairiose mokslo šakose. Vertinimo komisija nagrinėja tik tuos mokslinius darbus, kurie buvo paskelbti ir recenzuoti mokslo žurnaluose.
Kad ir kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio, „Šnobelio“ premija įvertinti atradimai – ne pokštas. Pavyzdžiui, 2010 m. „Šnobelio“ Taikos premijos laureatas, psichologas iš D. Britanijos Richardas Stephensas įrodė, kad keikimasis mažina skausmą. Jo tėvynainė Karina Acevedo-Whitehouse laimėjo „Šnobelio“ inžinerijos premiją, nes sugebėjo rasti būdą, kaip prie sraigtasparnio, skrendančio priešais banginius, pritvirtinti mėginių paėmimo įrangą, skirtą šių žinduolių snargliams surinkti. Šis tyrimas skirtas banginių ligoms tirti.
Anksčiau „Šnobelio“ premijomis buvo įvertinti tokie smagūs moksliniai atradimai, kaip, pavyzdžiui, tekilos pavertimo deimantais cheminis procesas, arba pasiekimai tyrinėjant homoseksualinę ančių nekrofiliją.
