Apie tai, kodėl metų pradžia tokia intensyvi ir kodėl fiksuojama tiek daug nelaimingų atsitikimų, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-os komandos viršininkas Giedrius Ruočkus.
Ar ši sausio pradžia, lyginant su kitais mėnesiais, tikrai išsiskiria nelaimingų atsitikimų skaičiumi?
G. Ruočkus: Tikrai išsiskiria. Jei lygintume duomenis, praėjusiais metais per visus metus turėjome 6 žuvusius asmenis, kai gelbėjimo darbai buvo atliekami ant ledo. Šiemet jau turime 3 žuvusius asmenis, susijusius su įvykiais ant ledo.
Su kuo reikėtų sieti šiuos nelaimingus atsitikimus? Ar tai pošventinis išsiblaškymas, ar žmonės tiesiog negirdi įspėjimų?
G. Ruočkus: Kiekvienais metais jaučiame sezoniškumą. Sezono pradžioje, kai vyraujančios oro sąlygos leidžia susiformuoti ledui, žmonės neįvertina situacijos ir to, kada ledas yra saugus.
Jie skuba pramogauti, važinėti transporto priemonėmis ar lipti ant ledo. Pagrindinė priežastis yra neatsakingas elgesys, pavojaus neįvertinimas ir tarnybų rekomendacijų nepaisymas.
Socialinėje erdvėje teko matyti nusivylusių ugniagesių gelbėtojų mintis. Ar iš tikrųjų jaučiama, kad žmonės kartoja tas pačias klaidas? Galbūt reikia keisti komunikaciją?
G. Ruočkus: Nesakyčiau, kad situacija negerėja, bet mūsų viltis visada yra jaunoji karta. Pavyzdžiui, žvejų kontingentą, kuris sudaro didžiausią dalį asmenų, nesilaikančių saugaus elgesio taisyklių, pakeisti yra tikrai sunku – jie savaip supranta rizikas ir dažnai pervertina savo galimybes bei žinias lipdami ant ledo.
Mūsų tarnyba, artėjant šiam sezonui ir jam prasidėjus, deda visas pastangas, kad pasiektų gyventojus ir suteiktų reikalingą informaciją apie gresiančius pavojus. Taip pat dalyvaujame įvairiuose reiduose su kitomis institucijomis, vykdome prevencinius nuvažiavimus prie vandens telkinių.
Manome, kad priemonių šiandien yra nemažai, švietimas vyksta, nors institucijų ir organizacijų įsitraukimas visada galėtų būti dar didesnis.
Užsiminėte apie saugų lipimą ant ledo. Kada tai galima daryti ir kaip reikėtų įvertinti, kada tai tinkama, o kada ne?
G. Ruočkus: Visų pirma patariame įvertinti vyraujančias oro sąlygas. Galioja nerašyta taisyklė, kad bent 10 dienų turėtų laikytis 10 laipsnių šaltis, tada ledas gali susiformuoti saugus vienam asmeniui – jo storis turėtų būti didesnis nei 7 cm.
Kad galėtų užlipti žmonių grupė, reikalingas ne mažesnis nei 12 cm ledo storis. Lipant ant ledo būtina patiems įvertinti jo storį naudojant paprastą kirtiklį ar grąžtą. Reikia patikrinti ledo storį bent 4 vietose ir įsitikinti, kokia jo struktūra: ar jis vienalytis, ar susidaręs tik iš sniego ir yra netvirtas.
Taip pat būtina pasirūpinti asmens apsaugos priemonėmis: turėti specialų neskęstantį kostiumą arba gelbėjimosi liemenę, ledo smaigus, kurios padėtų išsigelbėti įlūžus, bei virvę.
Rekomenduojame ant ledo nelipti vieniems, laikytis bent 2 m atstumo vienam nuo kito, žinoti savo buvimo vietą ir kaip prie jos privažiuoti pagalbos tarnyboms.
O kaip elgtis, jei vis dėlto įlūžote?
G. Ruočkus: Įlūžus žmogus pirmiausia patiria terminį šoką dėl šalto vandens poveikio. Per tas kelias sekundes patariame atstatyti kvėpavimą, pasisukti į tą vietą, iš kurios atėjote, sukaupti jėgas, panaudoti ledo smaigus ir, perkeliant kūno svorį ant kietesnio krašto, bandyti išsiristi iš eketės.
Išlipus ant ledo negalima iš karto stotis, reikia šliaužti arba riedėti bent 4 m ir tik tada galima bandyti stotis bei judėti link kranto.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
