Dar vienas KGB istų gynėjas O ginti Rekašių , perskaičius jo askutinį staripsnį gali tik Iužkietėjęs komunistas. Baigėsi bet kokia pagarba Aleksandravičiui. Net daugiau. Vietoj to, kad ginti Kuolį, gina jį šmeižiančius.

nevaryk kritika argumentuota,o tlzies islieta dar per mazai, tokio valentukeviciaus pasisakymas suvaziavime nepaminetas nu ten tai beprotis

Tai ar buvo tikri tie vardai, pvz Pirklys, Matilda?

profesorius Aleksandraviciaus straipsniai ( komentarai) tokie nenuoseklus, kartais net priestaringi, kad atrodo lyg rasyti ne vieno zmogaus. O gal stengiasi visiems itikti? Tada tolimesneje ateityje gales labai ivairiu citatu prirankioti is savo rastu.

O mes iseivijoje nei nezinojom,kad tokiu iskiliu profesoriu netoliese esama. Sitiek renginiu, minejimu, geguziniu, sitiek lietuviu susirenka profesoriaus gyvenamoj apylinkeje ir ne visai eiliniu; profesoriu , moklso daktaru, politiniu veikeju ir pan. ir kad nors viename ju regetume taip iskilu profesoriu..... Rekasiu. Gaila,kad toks zmogus Cikagos apylinkese kaip ir pogrindyje sedi ir aplinkiniai nieko apie ji negirdi, nezino jo pasiekimu, moksliniu atradimu, veiklos., o treciabangiai apie ji tai net negirdeje.Tikrai geda. Gal galetu ponai Lietuvoje taip gerai pazistantieji profesoriu daugiau ir mums nusviest apie jo pasiekimus, moklinius darbus ir padarytus atradimus.

Tiek epitetų, tulžies ir neargumentuotos kritikos prof. Aleksandravičiaus kūryboje dar nemačiau. Galbūt čia ne jis, o koks nors meškiukas parašė?

Kas buvo tas sambūris "Santara-Šviesa" ir ką spausdino "Akiračiai" (neretai juos tekdavo vadinti "akliračiais" arba "maskviračiais", nepaisant baisiausių jų pretenzijų į vienintelę "intelektualų" nuomonę) - atskira tema. O štai Dogo-buldogo, Jūsų tituluojamo net profesoriumi, Zenono Rekašiaus grafomanija - seniai išnagrinėtas dalykas, dabar dar galintis dominti nebent praktikantus psichiatrus. Jo išpuoliai prieš "Draugą", "Dirvą", prieš jam neįtikusius konkrečius asmenis, jo liguistos fantazijos sąlygoti rašiniai - niekam nebebuvo įdomūs. Kam jau kam, o Jums, pone-drauge Aleksandravičiau, visa tai tikrai turėtų būti žinoma. Deja, diletantiški išeivijos veiklos vertinimai rodo, kad vadinamajam "išeivijos... institutui" prie VDU tikrai stinga kompetencijos. Būtų dar blogiau, jei stigtų ir noro objektyviai šią veiklą tyrinėti. Beje, gal primintumėte skaitytojams, kuriai partijai Jūs, profesoriau istorike E. Aleksandravičiau, priklausėte ir kaip bei kodėl ten patekote. Taip pat, gal pasakytumėte, kiek metų TIESIOGIAI esate dirbęs išeivijoje? Ar visas jūsų "žinių" bagažas remiasi tik pasiskaitymais?

Tai kad tie „meškiukai“ gauruoti ir kremliumi atsiduoda.

Kai „Lietuvos ryte“ perskaičiau štai tokius prof. Rekašiaus žodžius: „Dabar pamažu formuojasi vaizdas, kad už deportacijas, už stribų siautėjimą, areštus ir kitas represines priemones atsakingi Lietuvos komunistai, o Maskva čia nieko dėta.“ (“Raganų medžioklė Lietuvoje nesiliauja” 2007-06-22), - pamaniau, kad žmogus iš vakaro padaugino.

Ir jo straipsnį „Pirmieji konstitucinės krizės ženklai“, publikuota čia balse 2007.11.27, palaikiau eiline grafomanija, nes radau „neįkainuojamų“ minties blizgučių: „Dabartinės politinio gyvenimo tendencijos, kurios gali sukelti šiokią tokią konstitucinės demokratijos krizę, yra kelios:
2. Pastangos priversti prokuratūrą pakeisti savo išvadas dėl Valstybės saugumo plk. Vytauto Pociūno mirties.
3. Pastangos Seimą padaryti aukščiausia valdžios šaka, kuriai būtų pavaldžios kitos valdžios šakos.
5. Nesibaigianti „raganų medžioklė“, neleidžianti visuomenei spręsti šiandienos klausimų.“

Tačiau pasirodžius jo straipsniui „Lietuviško stiliaus makartizmas“, teko pakeisti nuomone. Nes pastarasis kaip du vandens lašai panašus į tuos, kuriuos serijomis rašė prof. Zaborskaitė ir prof. Sakalas „Bernardinuose“, po VSD skandalo. Tokio atviro klano balinimo, ypač prof. Zaborskaitės „kūryboje“, net užkietėjęs cinikas galėtų pavydėti.

Panašu, kad yra priežastys, kurios verčia prof. Rekašių atriboti Maskvą nuo atsakomybės už deportacijas, viską suverčiant vietiniams komunistams arba pūsti į tą pačią klanininkų dūdelę apie V. Pociūno žūti. Dalis tautos dėjo pastangas tam, kad priversti prokuratūrą ištirti žūties aplinkybes, o ne pakeisti išvadas. Ir Seimas stengėsi tik priversti paklusti VSD, kuris nėra valdžios šaka, o ne kuo nors save „padaryti“. Na, o terminas „raganų medžioklė“, — tai jau iš pabodusios kagėbistų dainelės.

Ne visas šitos istorijos peripetijas sekiau, bet geriausiai šitas apibūdinimas tinka būtent paties Rekašiaus politruko stiliaus najiezdui ant Valentinavičiaus, atspausdintam kaip apmokamas skelbimas Kom. tiesoj. Sunku patikėt, kad būtų apmokėjęs koks nors Pirklys iš savų, nebent kas nors iki šiol pasirūpina jo materialiniais sunkumais. Bet jau greičiau apmokėta Marketavičiaus pagal nuolatinę ilgalaikę ideologinės priedangos sutartį su Kom. tiesa.

pone Aleksandravičiau, tai kas gi tas "Pirklys"?
O paskaičius pono Šmulkščio laišką, kuriame jis aiškina apie bekompromisinę vakarietišką Kirkilo politiką, kyla noras verkti. Gal galėtų p. Aleksandravičius pakomentuoti dokumentą, o ne žurnalistą, kuris kaip tik jokių komentarų nepridėjo. Tik KGB teksto vertimą.