Prieš metus, kai bankai paskolas verslui sumažino net 5 milijardais litų, iš Vyriausybės miesto gelbėjimosi rato – ekonomikos skatinimo fondų – pavyko pasiskolinti tik 155 milijonus. Ekonomikos skatinimo plano auditą atlikusios Valstybės kontrolės ir planą administruojančios Ūkio ministerijos pareigūnų nuomonės išsiskyrė.
Valstybės kontrolieriai priekaištauja, kad finansavimas verslui užstrigo kaip tik tada, kai verslui jo labiausiai reikėjo, o Ūkio ministerijos atstovai tikina, kad būtent dėl krizės jie negalėjo paspartinti finansavimo tiek, kiek buvo planuota.
Plauna savo mundurą
Susipažinusi su Valstybės kontrolės (VK) išvadomis Ūkio ministerija pažadėjo atsižvelgti į išsakytas rekomendacijas, tačiau čia pat viešai atsikirto, kad sunkmečiu smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros buvo sunku tikėtis. Sunku tikėtis, bet planavo?Ūkio ministras Dainius Kreivys neištvėrė neįgėlęs valstybės kontrolieriams, kad jų ataskaita turėtų remtis faktais ir pačių kontrolierių išvadomis, o ne anoniminėmis nuomonėmis. Be reikalo ministras įtarė kontrolierius dėl apklausų rezultatų neobjektyvumo.
Ūkio ministras tikina, kad tik įgyvendinus Ekonomikos skatinimo planą (ESP) verslui pavyko išsaugoti apie 30 tūkst. darbo vietų ir šis skaičius iki šių metų pabaigos turėtų išaugti iki 100 tūkst. Tačiau tai tik ministro žodžiai, o ofi cialūs rezultatai kitokie. Bedarbių skaičius praėjusią savaitę jau pasiekė 324 tūkst., nemažai šalies piliečių išvyko į kitas šalis. Štai 2008-aisiais ofi cialiai išvyko 24 tūkst., o 2009-aisiais, nors ir ES siautė krizė, emigravo net tris kartus daugiau – apie 72 tūkst. aktyviausių šalies piliečių. O juk šis reiškinys irgi parodo ESP efektyvumą.
Pinigų mažiau nei tikėtasi
Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė neneigia, kad ESP priemonės, skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui, buvo svarbios ir reikalingos: „Tačiau esant ekonomikos krizei jos buvo nelabai veiksmingos dėl per ilgai trukusio įgyvendinimo ir palyginti nedidelių verslą pasiekusių kreditų sumų.“
Taigi ūkio ministro ir kontrolierės pateiktos išvados skiriasi iš esmės. Kontrolierė sako, kad esant krizei Vyriausybė turėjo skirti daugiau jėgų ir lėšų, o ministras teigia, kad kaip tik dėl krizės jie negalėjo to padaryti. Taigi galime daryti išvadą, kad Vyriausybė iš esmės prisipažįsta nesugebėjusi pasipriešinti krizei.
Nei ūkio ministras, nei apskritai Vyriausybė nepaneigė ir negali paneigti ofi cialių duomenų. O jie labai nemalonūs: iš ESP verslo galimybėms išplėsti numatytų 2,1 mlrd. Lt pernai ūkio ministro įsakymais paskirstyta 1,2 mlrd. Lt, tačiau rinką realiai tepasiekė 155 mln. Lt, arba 13 kartų mažiau nei tikėtasi. Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas, verslininkas Arturas Mackevičius irgi pritaria kontrolie- riams: „Nors Ūkio ministerija bando paneigti Valstybės kontrolės audito išvadas, tačiau iš savo ir kolegų verslininkų patirties galiu pasakyti, kad daugiau tiesos randu kontrolierių pateiktose išvadose.“
Nepasiekė iškeltų tikslų
Be kita ko, Vyriausybė ESP įsipareigojo naikinti nebūtinus teisės aktus, mažinti besidubliuojančias ir kontroliuojančias institucijas, verslininkų išlaidas mokesčių, darbo santykių, statistikos ir kitose srityse. Tačiau rezultatai nedžiugina – Saulėtekio komisija pateikė Vyriausybei 55 pasiūlymus biurokratinei naštai mažinti, tačiau iš jų 2009-aisiais įgyvendinti tik 8, taigi valstybės kontrolieriai pagrįstai priekaištauja, kad verslo aplinka keičiasi lėčiau nei norėtų verslo subjektai. O kokios priežastys?
Pasak valstybės kontrolierių, labiausiai strigo tie dalykai, kurie reikalavo įstatymų pakeitimų. Pavyzdžiui, iš 16 pateiktų įstatymų pakeitimų projektų, nė vieno priėmimo procedūra Seime dar nepradėta. Taigi iš esmės Seimo dauguma saugo biurokratų ramybę.
Parama tik išrinktiesiems
Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas A.Mackevičius padarė išvadą, kad paramą gavo tik išrinktieji. Pasak A.Mackevičiaus, daugiau naudos Vyriausybė būtų pasiekusi, jeigu vietoj išrinktųjų fi nansavimo būtų už tokią pat sumą sumažinusi mokesčius. Tada paramą būtų pajutę visi verslininkai.
VK 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė priduria: „ESP pasirinktas prioritetas plėsti verslo fi nansavimo galimybes buvo pagrįstas, deja, panaudota tik 155 mln. Lt, taigi šios lėšos patenkino tik labai nedidelę dalį kreditų poreikio ir negalėjo atstoti bankų skolinimo sumažėjimo, kuris 2009 m. sudarė beveik 5 mlrd. Lt.“
Planus žlugdė bankai
Ūkio ministro patarėjas Daumantas Lapinskas bando teisintis: „Pernai į bankus, kurie įgyvendino tuomet egzistavusias priemones, kreipėsi tik apie 800 įmonių. Kokios priežastys? Vieni nežinojo, kiti gal netikėjo, kad įmanoma pasinaudoti lėšomis, treti buvo prisirišę prie vieno banko ir nenorėjo bendradarbiauti su kitais bankais.“
Tačiau VK duomenys kitokie. Pasak Z.Valatkienės, tik pusė valstybės kreditus gavusių įmonių tenkino nustatytos sąlygos. Valstybės kontrolierių nuomone, bankai, skolindami ir įvertindami savo riziką, neretai nustatydavo papildomus reikalavimus įmonėms, pavyzdžiui, palikti tam tikrą sumą savo depozitinėse sąskaitose arba perkelti savo sąskaitas būtent į tą banką, su kuriuo pasirašoma kredito sutartis. Priekaištus bankams patvirtino ir D.La pinskas: „Daugeliu atvejų bankai iš viso neprisiimdavo rizikos ir veikdavo tik kaip kreditus išduodanti INVEGA kasa.“
Skatinimo planas gražus tik popieriuje
Vytautas Zimnickas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys, AB „Puntukas“ gen. direktorius:
Akivaizdu, kad ekonomikai skatinti skirti pinigai verslo nepasiekė. Štai prieš pusantrų metų buvo paskelbta, kad renovacijai bus skirta per 1 mlrd. Lt, tačiau šiandien matome, jog ir šis projektas nepajudėjo. Neskirta pinigų infrastruktūrai, o juk kaip tik tokios investicijos būtų davusios didžiausią efektą valstybės biudžetui. Visi šie faktai rodo, kad Ekonomikos skatinimo planas buvo gražus popieriuje, bet netinkantis realiam darbui. Šįmet reikalai pasikeitė? Tegul ūkio ministras pateikia konkrečius duomenis. Anksčiau didžiausią pridėtinę vertę sukūrusios lengvoji ir baldų pramonės iki šiol merdi. Vyriausybė gali tik pasigirti prisiviliojusi „Barclays“ banką, tačiau juk šis bankas nesukuria pridėtinės vertės.
Netobula sistema
Mykolas Aleliūnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas:
Sistema netobula, todėl verslininkai, ypač smulkieji, negalėjo gauti šių pinigų. Deja, konkrečiam reikalui skirti pinigai ilgai buvo nenaudojami. Per pusmetį viskas pasikeitė? Iš pramonininkių konfederacijos narių tokių atsiliepimų negirdėjau. Priešingai – tebesakoma, kad Vyriausybės dėmesys verslo plėtrai yra nepakankamas. Ar išaugo bendrasis vidaus produktas, ar pasikeitė padėtis darbo rinkoje, ar sumažėjo bedarbių? Tai pagrindiniai rodik liai, kurie parodytų atsigavimą.
Trūko aktyvumo ir verslininkams
Mečislovas Rondomanskas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentasŪkio ministras stengėsi, tačiau nepavyko suderinti kompleksinių dalykų, buvo daug nepatyrusių jaunų tarnautojų, be to, ir ES biurokratija ne taip lengvai įveikiama. Juk reikėjo paramą derinti su Briuselio biurokratais, nes dalį šių pinigų buvo galima pasiimti iš ES fondų. Labai svarbu, kad per krizę visi procesai būtų vykdomi kuo greičiau – tik taip galima krizę slopinti. Tačiau manau, kad ir verslininkams trūko aktyvumo.
