Seimo Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos narys Jurgis Razma penktadienį kreipėsi į susisiekimo ministrą Algirdą Butkevičių dėl „WiMAX” technologijos plačiajuosčio interneto tinklo kūrimo. Parlamentaro nuomone, AB Lietuvos radijo ir televizijos centro darbuotojai slepia tiesą ir klaidina Lietuvos žmones.
Seimo narys domisi, kodėl interneto projektą nutarė įgyvendinti valstybinė įmonė, užuot palikus šį klausimą spręsti privačiam verslui, ir ar imantis įgyvendinti tokį brangų projektą buvo atlikta naudos – kaštų analizė.
J. Razmai taip pat atrodo keista, kodėl daugiau kaip 5 ha žemės, esančios po televizijos bokštu ir kitais statiniais, bankui įkeista tik už 1 litą. TS frakcijos narys susisiekimo ministro teiraujasi, kuo remiantis nustatytas toks žemas Vilniaus centre esančios žemės įvertinimas.
Kreipimesi į susisiekimo ministrą A. Butkevičių Jurgis Razma atkreipia dėmesį, kad AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) darbuotojai slepia tiesą ir klaidina Lietuvos žmones.
Lietuvos radijo ir televizijos centro pranešime teigiama, kad „Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nagrinėjo šio sandorio teisėtumą ir konstatavo, kad vykdant „WiMAX” tinklo projekto įgyvendinimą, paslaugų pirkimą, Lietuvos radijo ir televizijos centras nepažeidė jokių teisės aktų ir bendrovės įstatų reikalavimų”. Tuo tarpu NSGK komiteto pirmininko rašte nurodoma: ,,Informacija, kad NSGK yra pritaręs Vilniaus televizijos bokšto įkeitimui, yra klaidinanti. Komitetas nesvarstė tokio pobūdžio komercinių sandorių”.
J. Razmai abejonių kelia ir politinio pasitikėjimo pareigūno viceministro Č. Šikšnelio tinkamumas eiti valdybos pirmininko pareigas.
„Ar tai yra etiška ir kiek tai atitinka kovos su korupcija nuostatas, kai priežiūrą turintis atlikti politinio pasitikėjimo pareigūnas pats imasi tiesiogiai vadovauti projektui?" , - klausia J. Razma.
Algirdas Butkevičius: viskas šimtu procentų skaidru
Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, komentuodamas situaciją portalui „Balsas.lt”, eilinį kartą sakė, kad projekte viskas skaidru. Paklaustas, kodėl iš pradžių neigė sumas, kuriomis įvertintas įkeičiamas turtas, A. Butkevičius sakė, jog tai žurnalistai „ne taip paklausę”. „Jūs įvardijote 10 mln. litų sumą, bet tai tik betono kaina. Įkeičiamas ir yra tik betonas, o ne jame esanti technika, kuri kainuotų dar 170 mln. litų,” - teigė ministras. Žemės po televizijos bokštu įvertinimo ministras nekomentavo.
A. Butkevičius eilinį kartą teigė, jog sandoris be konkurso vykdomas pagrįstai. „Yra tik dvi firmos pasaulyje, kurios gali tą padaryti”, - toliau tvirtino A. Butkevičius. „Be to, mums leido tą daryti Viešųjų pirkimų tarnyba prie LR Vyriausybės”, - vėl sakė ministras.
Žurnalistui priminus, kad tai viešai paneigė pats minėtos tarnybos direktorius Rimgaudas Stanislovas Vaičiulis, tvirtinęs, jog sužinojo apie sandorį iš žiniasklaidos, ministras sutriko. „Nežinau, kodėl jis taip sako, gal ne su juo asmeniškai derinta… Gal su jo darbuotojais?” – samprotavo A. Butkevičius.
Neatsakyti klausimai
„Balsas.lt” primena, kad abejonių kelia ne tik įkeičiamo turto įvertinimas, bet ir tai, kaip parenkamas tiekėjas. Kaip jau rašyta, iš derybų dėl nepaaiškintų priežasčių buvo eliminuota bendrovė „Alcatel“, turinti analogiškas technines galimybes ir patirtį tokiam projektui įgyvendinti.
Be to, specialistai pastebi, kad ligi šiol, teikdamas interneto paslaugas, LRTC sugebėjo pritraukti tik 20 000 abonentų. Siekiant, kad atsipirktų visos planuojamos investicijos (apie 300 mln. litų), valstybinei bendrovei reiktų per metus susigraibyti bent 100 000 naujų klientų, kas Lietuvos sąlygomis yra smarkiai abejotina.
Be to, sutartis su „Samsung Electronics“ buvo pasirašyta tik 2008 09 29, kai pirmasis užsakymas įrangos tiekimui buvo palaimintas LRTC valdybos posėdyje dar rugpjūčio mėnesį.
Minėti aspektai užkliuvo ir Seimo nariui J. Razmai. „Ar atlikta šio projekto antikorupcinė analizė? Ar Jūs, atstovaudamas valstybei ir įgyvendindamas akcininko teises ir pareigas, aiškinotės spaudoje pasirodžiusių prieštaringų vertinimų dėl „WiMAX” įrangos pirkimo ir ar siekėte nustatyti pateikiamos informacijos atitikimą teisės aktams, o galbūt Jūsų pavedimu tokį tyrimą atliko Valstybės kontrolė? Prašome pateikti tokių tyrimų išvadas“, - rašoma jo kreipimesi.
Prasidėjo susidorojimas
Portalui „Balsas.lt” pavyko išsiaiškinti, kad AB LRTC vadovybė ėmėsi persekioti tuos bendrovės darbuotojus, kurie priešinosi neaiškiam sandoriui.
Portalo duomenimis, LRTC tenka teisme bylinėtis su šiais darbuotojais dėl neteisėto atleidimo iš darbo Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme.
Tiesa, gali būti, kad LRTC vadovą Algirdą Vydmontą taip skatina elgtis ne vien pyktis dėl išaiškėjusių kontroversiškų sandorio detalių.
Jau anksčiau žiniasklaida publikavo informaciją apie tai, kad LRTC generalinis direktorius A. Vydmontas savo darbuotojams nevengia aiškinti ir religinių tiesų, prašo atverti čakras. „Visi kaip velnias kryžiaus bijo Dievo vardo“, - įsijautęs tęsė A.Vydmontas. Paklaustas, ar savo „šviečiamąją veiklą“ darbo vietoje suvokiąs kaip kovą su nelabuoju, generalinis direktorius tvirtai pareiškė: „Nekovoju, bet dirbu! Ir nebijau to pripažinti!“ LRTC vadovo manymu, jo pavaldinių skundai tėra nepripažįstančiųjų Dievo vertybių, o tarnaujančiųjų „aukso veršiui“, t. y. materialiniams dalykams, bandymai „ieškoti kabliukų“.
„Balsas.lt” neseniai gavo naujų garso įrašų ir dokumentų, liudijančių apie intensyvią „religinę” A. Vydmonto veiklą vadovaujamoje institucijoje. Darbo metu centro darbuotojams teko klausytis direktoriaus paskaitų, o nelabai sutikę „atverti čakras” darbuotojai jau anksčiau buvo priversti palikti tarnybą. Apie direktoriaus perduodamas tikėjimo tiesas netrukus paskelbsime atskirą straipsnį.
