Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Kai visos atliekos puola gerb.patrijarhą ir bando savo sumyštus mundurus skalbti, tuo sukeldami didelį juoką iš buvusios deržavos... istinių atliekų vapaliojimo ir maudymosi pamazgose.
@Smagu
Landsbergių klanas: skaldyk ir valdyk (50)
2016 gegužės mėn. 08 d. 12:12:05
Danas NAGELĖ, [email protected]
Patriarchas Vytautas Landsbergis kadaise Lietuvą valdė vadovaudamasis principu „skaldyk ir valdyk“. Patriarcho anūkas Gabrielius Landsbergis tradicijas tęsia. Laimei, kol kas tik partijos viduje. Šiomis dienomis kilęs didžiulis konfliktas tarp partijos vadovų ir Lazdijų skyriaus, kuris, gali būti, apskritai paliks konservatorius.
Konservatorių partija visiškai nusiritusi. Net profesoriai neturi teisės išreikšti savo nuomonės. Priešingu atveju smarkiai nukentės. Tačiau yra tokių, kurie vis tiek neina prieš sąžinę ir nepaklūsta partijos vadams. Vienas tokių - prof. Arimantas Dumčius - jau pašalintas iš konservatorių gretų. Profesorė Vida Marija Čigriejienė gavo įspėjimą. Abu neretai balsuoja ne taip, kaip liepiama, net valstybės biudžeto projektus yra palaikę. O labiausiai partijos vadukus supykdė, kad profesoriai pasibaigus neeilinės sesijos posėdžiui su valdančiaisiais sugiedojo Lietuvos himną. Tiesa, abu iš pradžių užsidirbo tik po įspėjimą, tačiau jiems buvo užsiminta, kad artėjančiuose rinkimuose už tokius „juokelius“ negaus vienmandačių apygardų arba gaus tokias, kuriose konservatoriams nesiseka, užsiminta, kad bus nugrūsti rinkimų sąraše žemyn. Todėl A.Dumčius nusprendė pats save iškelti Kauno Kalniečių apygardoje ir mesti iššūkį buvusiam Kauno merui konservatoriui Andriui Kupčinskui. Tada ir buvo priimtas sprendimas A.Dumčių pašalinti iš konservatorių gretų.„Išmetė net neatsižvelgdami, kad rinkimų laikotarpiui aš buvau sustabdęs narystę partijoje. Tačiau konfliktas su partija kilo gerokai anksčiau. Mes su V.M.Čigriejiene turime savo nuomonę, todėl dažnai balsuojame ne taip, kaip liepia partijos ar frakcijos vadovybė. Niekam dar nesu sakęs, jums pasakysiu pirmiesiems, kad pati konflikto pradžia buvo 2008-ųjų pabaigoje. Tada konservatoriai ir liberalai nusprendė mažinti pensijas ir dirbantiems, ir nedirbantiems pensininkams, tremtiniams, neįgaliesiems. Aš tam nepritariau ir su kitais parlamentarais kreipėmės į Konstitucinį Teismą. Šis išaiškino, kad sumažinimas buvo neteisėtas, kad tai, kas atimta, turi būti grąžinta. O tai už konservatorius atlieka dabartinė Vyriausybė. Štai tada ir prasidėjo konfliktas. Nuo to laiko nesutariame ir kitais klausimais“, - atviravo A.Dumčius.
Parlamentaras priminė, kad jis kartu su Justinu Marcinkevičiumi, Viktoru Petkumi ir kitais iškiliais žmonėmis yra Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos Lietuvoje, priimtos 1989 m., signataras.
„Todėl ir dabar aš aktyviai pasisakau už žmogaus teises, pagarbą žmonėms. Tačiau pas konservatorius atėjo nauji, jauni žmonės ir nusprendė, kad žilaplaukiai yra nereikalingi. Gal atsinaujinti ir reikia, bet ne žeminant kitus. Nuomonių skirtumai ir pagal mūsų deklaraciją galimi, tačiau negalima niekinti žmonių, kurie Lietuvai dirbo nuo pat pradžių. Tie jaunieji konservatoriai gal ir geri berniukai bei mergaitės, tačiau jų bėda yra ta, kad jie - maksimalistai, siekiantys pašalinti iš kelio turinčius patirtį“, - sakė A.Dumčius.
- Ar jūs jau pašalinta iš konservatorių partijos, nes neretai balsuojate ne taip, kaip liepia partijos vadai? - „Vakaro žinios“ teiravosi Vidos Marijos Čigriejienės.
- Manęs nesuspendavo ir neatleido, tik kažkokį papeikimą įpaišė. Nedrįso už himno giedojimą išmesti. Bet tikrai nedažnai balsuoju kitaip nei frakcijos nariai. Aišku, kartais nuomonės išsiskiria. Aš, kaip medikė, kai kuriuos klausimus geriau suprantu ir balsuoju bei elgiuosi pagal sąžinę.
- Nėra skaudu gauti papeikimą vien už tai, kad elgiatės pagal sąžinę?
- Čia jau jų reikia paklausti. Aš su tokiais chunveibinais nesiginčiju. Ir neinu į jų susirinkimus, kad mane teistų. Kai jie bus profesoriai, habilituoti daktarai, tada galės smerkti. O dabar aš neturiu apie ką su jais šnekėtis. Tai atsitiktiniai žmonės, netyčia patekę į politiką ir iškart į tokias aukštumas, veržlūs, nieko Lietuvai dar nepadarę. Kada jie padarys tiek, kiek aš padariau, kada perengs tiek specialistų, kurie garsina Lietuvą pasaulyje mokslinėje ir praktinėje veikloje, tada kalbėsime su jais.
- Turite omenyje ir G.Landsbergį?
- Nenoriu kalbėti apie juos. Jie man neįdomūs.
2016 gegužės mėn. 08 d. 12:12:05
Danas NAGELĖ, [email protected]
Patriarchas Vytautas Landsbergis kadaise Lietuvą valdė vadovaudamasis principu „skaldyk ir valdyk“. Patriarcho anūkas Gabrielius Landsbergis tradicijas tęsia. Laimei, kol kas tik partijos viduje. Šiomis dienomis kilęs didžiulis konfliktas tarp partijos vadovų ir Lazdijų skyriaus, kuris, gali būti, apskritai paliks konservatorius.
Konservatorių partija visiškai nusiritusi. Net profesoriai neturi teisės išreikšti savo nuomonės. Priešingu atveju smarkiai nukentės. Tačiau yra tokių, kurie vis tiek neina prieš sąžinę ir nepaklūsta partijos vadams. Vienas tokių - prof. Arimantas Dumčius - jau pašalintas iš konservatorių gretų. Profesorė Vida Marija Čigriejienė gavo įspėjimą. Abu neretai balsuoja ne taip, kaip liepiama, net valstybės biudžeto projektus yra palaikę. O labiausiai partijos vadukus supykdė, kad profesoriai pasibaigus neeilinės sesijos posėdžiui su valdančiaisiais sugiedojo Lietuvos himną. Tiesa, abu iš pradžių užsidirbo tik po įspėjimą, tačiau jiems buvo užsiminta, kad artėjančiuose rinkimuose už tokius „juokelius“ negaus vienmandačių apygardų arba gaus tokias, kuriose konservatoriams nesiseka, užsiminta, kad bus nugrūsti rinkimų sąraše žemyn. Todėl A.Dumčius nusprendė pats save iškelti Kauno Kalniečių apygardoje ir mesti iššūkį buvusiam Kauno merui konservatoriui Andriui Kupčinskui. Tada ir buvo priimtas sprendimas A.Dumčių pašalinti iš konservatorių gretų.„Išmetė net neatsižvelgdami, kad rinkimų laikotarpiui aš buvau sustabdęs narystę partijoje. Tačiau konfliktas su partija kilo gerokai anksčiau. Mes su V.M.Čigriejiene turime savo nuomonę, todėl dažnai balsuojame ne taip, kaip liepia partijos ar frakcijos vadovybė. Niekam dar nesu sakęs, jums pasakysiu pirmiesiems, kad pati konflikto pradžia buvo 2008-ųjų pabaigoje. Tada konservatoriai ir liberalai nusprendė mažinti pensijas ir dirbantiems, ir nedirbantiems pensininkams, tremtiniams, neįgaliesiems. Aš tam nepritariau ir su kitais parlamentarais kreipėmės į Konstitucinį Teismą. Šis išaiškino, kad sumažinimas buvo neteisėtas, kad tai, kas atimta, turi būti grąžinta. O tai už konservatorius atlieka dabartinė Vyriausybė. Štai tada ir prasidėjo konfliktas. Nuo to laiko nesutariame ir kitais klausimais“, - atviravo A.Dumčius.
Parlamentaras priminė, kad jis kartu su Justinu Marcinkevičiumi, Viktoru Petkumi ir kitais iškiliais žmonėmis yra Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos Lietuvoje, priimtos 1989 m., signataras.
„Todėl ir dabar aš aktyviai pasisakau už žmogaus teises, pagarbą žmonėms. Tačiau pas konservatorius atėjo nauji, jauni žmonės ir nusprendė, kad žilaplaukiai yra nereikalingi. Gal atsinaujinti ir reikia, bet ne žeminant kitus. Nuomonių skirtumai ir pagal mūsų deklaraciją galimi, tačiau negalima niekinti žmonių, kurie Lietuvai dirbo nuo pat pradžių. Tie jaunieji konservatoriai gal ir geri berniukai bei mergaitės, tačiau jų bėda yra ta, kad jie - maksimalistai, siekiantys pašalinti iš kelio turinčius patirtį“, - sakė A.Dumčius.
- Ar jūs jau pašalinta iš konservatorių partijos, nes neretai balsuojate ne taip, kaip liepia partijos vadai? - „Vakaro žinios“ teiravosi Vidos Marijos Čigriejienės.
- Manęs nesuspendavo ir neatleido, tik kažkokį papeikimą įpaišė. Nedrįso už himno giedojimą išmesti. Bet tikrai nedažnai balsuoju kitaip nei frakcijos nariai. Aišku, kartais nuomonės išsiskiria. Aš, kaip medikė, kai kuriuos klausimus geriau suprantu ir balsuoju bei elgiuosi pagal sąžinę.
- Nėra skaudu gauti papeikimą vien už tai, kad elgiatės pagal sąžinę?
- Čia jau jų reikia paklausti. Aš su tokiais chunveibinais nesiginčiju. Ir neinu į jų susirinkimus, kad mane teistų. Kai jie bus profesoriai, habilituoti daktarai, tada galės smerkti. O dabar aš neturiu apie ką su jais šnekėtis. Tai atsitiktiniai žmonės, netyčia patekę į politiką ir iškart į tokias aukštumas, veržlūs, nieko Lietuvai dar nepadarę. Kada jie padarys tiek, kiek aš padariau, kada perengs tiek specialistų, kurie garsina Lietuvą pasaulyje mokslinėje ir praktinėje veikloje, tada kalbėsime su jais.
- Turite omenyje ir G.Landsbergį?
- Nenoriu kalbėti apie juos. Jie man neįdomūs.
@clienas, - vl
kuris nukreiptas į 'respublikos' pokario jaunimą. Jus juk reikia nuolat šerti neapykanta, ania senoli?
Kodėl iš viso tas senis kgbistas vis dergia kitus ,o pats buvo 'stukačius' nr. 1 .jo nurodymu KGB archyvai įslaptinta 75m., kad kai nudvės dar ilgai klanas naudotųsi prisigrobtomis gėrybėmis
@Senis kgb.istas
R.Janutienė spėja, kad daug prie knygos populiarumo prisidėjo ir tai, kad Landsbergiai, nepaisydami gyvų jų gyvenimo liudininkų, gana įžūliai kraipė tikruosius savo biografijų faktus, labiausiai – nutylėdami tai, kas svarbu.
„Pavyzdžiui, niekada nebuvo sąžiningai papasakota V.Landsbergio-Žemkalnio grįžimo iš Australijos A.Sniečkaus asmeninėn globon epopėja“, – svarsto R.Janutienė. Jūsų dėmesiui – įdomiausios šios istorinės knygos ištraukos. Kas bus, kai mirs Landsbergis?
(....) Vytauto Landsbergio artimasis ratas Sąjūdžio pradžioje – Virgilijus Čepaitis, Algimantas Čekuolis – buvo KGB agentai. Ryškūs ir aktyvūs. Būtent jie padarė viską, kad šis lyg ir blankus, lyg ir neryžtingas, bet labai ambicingas sovietmečio lepūnėlis taptų pagrindiniu Sovietijos pertvarkos žmogumi. Pasakykite, vaikučiai, kas sugriovė Sovietų Sąjungą? Gorbačiovas su Landsbergiu!
Landsbergio išstūmimas į pirmąsias Sąjūdžio gretas buvo įspūdinga Čekuolio operacija, ir tik jis gali pasakyti, su kuo dėl to tarėsi. Landsbergis neabejotinai buvo pasirinktas gerai jį pažįstančių žmonių, o tarp Sąjūdžio iniciatorių tokių buvo mažai. Jis nepriklausė prie tų bruzdėtojų, kurie Sąjūdžio gimimo išvakarėse, vos Michailui Gorbačiovui ištarus burtažodį „perestroika“, iškart lėkė pas draugus kitaminčius ir sakė: „Darom!“ Landsbergis tuo klausimu buvo nusiteikęs skeptiškai.
„Ar tu tai žinojai?!“ – sykį manęs paklausė vienas jauniausių Lietuvos Nepriklausomybės kūrėjų Alvydas Medalinskas ir gudriai prisimerkęs papasakojo visiškai pribloškiamą istoriją apie V. Landsbergio atsiradimą prie Nepriklausomybės ištakų.
„Tai bent, ar ne?“ – džiaugdamasis mano nuostaba kikeno pirmasis Landsbergio ginklanešys, paliudijęs, kad šito Landsbergio į Sąjūdį niekas nekvietė, nes šitas Landsbergis laisvai Lietuvai jos priešaušryje galimybių nedavė. Dar labiau nei KGB bylos Landsbergį kompromituotų Sąjūdžio iniciatyvinės grupės posėdžių protokolai. Tuos archyvus irgi iškart pasirūpinta išgabenti iš Lietuvos, kai tik Landsbergis gavo valdžią. Manoma, kad posėdžių garso įrašai iškeliavo į Kanadą kartu su ištikimąja Landsbergio Sąjūdžio laikų sekretore Onute. Išvažiavo ir dingo... Jei atsirastų ir būtų paviešinti, Landsbergis gal ir nebūtų toks drąsus kalbėti Vasario 16-osiomis iš Signatarų namų balkono (...)
Baisi KGB majoro Tiščenkos-Gulbino pasaka
Vytautas Landsbergis ir jo kariauna į KGB agentus žvelgia selektyviai. Jie, pavyzdžiui, turi KGB agentą, su kuriuo atvirai broliaujasi, – Algimantą Čekuolį. Šitas charizmatiškas pasakotojas padėjo Landsbergiui užvaldyti Sąjūdį. Tačiau po Vilnių vaikšto ir daug „blogų“ saugumiečių. Vienas jų yra Vladas Gulbinas. Tai, kad jis turi ir antrą, tikriausiai prigimtinę, Tiščenkos pavardę, man pasakė legendinis disidentas Antanas Terleckas.
„Vyresnysis leitenantas Tiščenka po kelis kartus skambindavo į teatrą, kad mane kas nors nuolatos stebėtų“, – pasakojo Terleckas apie sargavimą Operos ir baleto teatre. Tame pačiame teatre dirbo ir Gražina Landsbergienė, tačiau KGB prievaizdas Tiščenka jos neskriaudė. Priešingai – globojo ir, jo paties liudijimu, buvo pelnęs visišką šeimos pasitikėjimą. Turint galvoje šeimos išoriškai skleidžiamą didybę, labai tikėtina, kad ponia Gražina pro Terlecką tais laikais praeidavo kaip pro baldą. Kažkoks budėtojas.
Valdžios priešų ir jų globotinių – Terlecko ir Landsbergių buvimas fiziškai greta, bet labai skirtingomis sąlygomis, anoje Lietuvoje – ne vienintelis toks epizodas, demaskuojantis šios šeimos dviveidiškumą. Lygiai taip pat Vytautas Landsbergis-Žemkalnis tarpo greta kito disidento – Mindaugo Tomonio, kurio abu memuaruose nė neprisimena, nes juk tada nebus taip patogu perrašyti savo gyvenimo trajektorijas.
Tipiška televizijos detektyvų fabula: klastuolis nugalabija herojų, kad pavogtų jo tapatybę. Tik šiame realiame gyvenime galabijo, persekiojo valdžia, o jos mylimukas, pasikeitus aplinkybėms, drąsiai dėjosi didvyriu... Kai susipažinau su tuo Tiščenka, jis jau seniai nebebuvo Operos ir baleto teatro kuratorius iš KGB ir prisistatydavo Gulbinu. „Čiaaa Gulbinas, ponia Rūta... Noriu tamstai pasakyti...“ – vos tik išgirstu tą iš telefono sklindantį balsą, imu iškart spėlioti, kiek jis šiandien įgėręs.
Tą žmogų nepriklausomos Lietuvos gyvenimas turėjo visiškai išmušti iš vėžių. Dar visai neseniai pačios gražiausios primabalerinos buvo priverstos šypsotis ir kęsti jo draugystę tol, kol jam tai pabosdavo. Ir staiga visas dėmesys išsisklaido kaip dūmas. Tik keliolika pasižadėjimą talkininkauti sovietų slaptajai tarnybai pasirašiusių, bet pamiršusių prisipažinti agentėlių išliko pagarbūs...
Apie Gulbiną, visų muzikuojančių, šokančių ir dainuojančių Vilniaus menininkų „kuratorių“ su KGB leitenanto, vėliau ir majoro, antpečiais pasakojamos istorijos yra tapusios vyresniosios kartos Vilniaus menininkų tautosaka. Pavyzdžiui, jei Gulbinas važiuodavo drauge traukiniu į gastroles, dėl ataskaitų palankumo patys garsiausi Lietuvos tenorai ir sopranai su juo broliaudavosi visą kelią... Jam dainuodavo, drauge gerdavo.
Gulbinui, kiek jį pažįstu, turėjo patikti, kad pasaulinį vardą turintys menininkai jam rodo išskirtinį dėmesį. Suprask, kiekvienam talentui yra stogas su KGB majoro antsiuvais.
Tačiau kai pradėjau aktyviau reikštis kaip žurnalistė, Gulbino saulelė jau buvo vakarop. Poreikis atsigerti liko, o štai žvaigždžių dėmesys atslūgo. KGB majoras pats piršdavosi į kompaniją dabar jau politikams, žurnalistams vis siūlydamas papasakoti pikantiškų istorijų apie buvusius ganomuosius, kurių atsivertimas į didelius nepriklausomos Lietuvos patriotus jį linksmino.
Labiausiai jis mėgdavo pasakoti apie bendravimą su Valstybinės konservatorijos profesoriumi Landsbergiu, o ypač su jo žmona – Operos ir baleto teatro akompaniatore Gražina Ručyte.
Apie ją tuomet žurnalistai žinojo mažai. Tik kartais kaip anekdotą pasakodavo, kokia griežta būdavusi savo vyrui. Žinoma, kol profesorius nenuėjo į valdžią. „Vytuk, cigaretę...“ – velionis Algis Žukas, žurnalistas, šitą frazę pasakydavo kaskart, kai Landsbergis parlamente imdavo rodyti valdžią. Ta frazė neva iliustruodavo pirmosios valstybės poros santykius sovietmečiu. Cigaretės būdavusios būtinai „TU-134“, sovietinio keleivinio lėktuvo markės pavadinimo. Landsbergiai sovietmečiu buvo dideli keliauninkai – Prancūzija, Australija, Indija jiems buvo pasiekiama taip pat kaip visiems likusiems – sovietinis Taškentas. (...)
„Pavyzdžiui, niekada nebuvo sąžiningai papasakota V.Landsbergio-Žemkalnio grįžimo iš Australijos A.Sniečkaus asmeninėn globon epopėja“, – svarsto R.Janutienė. Jūsų dėmesiui – įdomiausios šios istorinės knygos ištraukos. Kas bus, kai mirs Landsbergis?
(....) Vytauto Landsbergio artimasis ratas Sąjūdžio pradžioje – Virgilijus Čepaitis, Algimantas Čekuolis – buvo KGB agentai. Ryškūs ir aktyvūs. Būtent jie padarė viską, kad šis lyg ir blankus, lyg ir neryžtingas, bet labai ambicingas sovietmečio lepūnėlis taptų pagrindiniu Sovietijos pertvarkos žmogumi. Pasakykite, vaikučiai, kas sugriovė Sovietų Sąjungą? Gorbačiovas su Landsbergiu!
Landsbergio išstūmimas į pirmąsias Sąjūdžio gretas buvo įspūdinga Čekuolio operacija, ir tik jis gali pasakyti, su kuo dėl to tarėsi. Landsbergis neabejotinai buvo pasirinktas gerai jį pažįstančių žmonių, o tarp Sąjūdžio iniciatorių tokių buvo mažai. Jis nepriklausė prie tų bruzdėtojų, kurie Sąjūdžio gimimo išvakarėse, vos Michailui Gorbačiovui ištarus burtažodį „perestroika“, iškart lėkė pas draugus kitaminčius ir sakė: „Darom!“ Landsbergis tuo klausimu buvo nusiteikęs skeptiškai.
„Ar tu tai žinojai?!“ – sykį manęs paklausė vienas jauniausių Lietuvos Nepriklausomybės kūrėjų Alvydas Medalinskas ir gudriai prisimerkęs papasakojo visiškai pribloškiamą istoriją apie V. Landsbergio atsiradimą prie Nepriklausomybės ištakų.
„Tai bent, ar ne?“ – džiaugdamasis mano nuostaba kikeno pirmasis Landsbergio ginklanešys, paliudijęs, kad šito Landsbergio į Sąjūdį niekas nekvietė, nes šitas Landsbergis laisvai Lietuvai jos priešaušryje galimybių nedavė. Dar labiau nei KGB bylos Landsbergį kompromituotų Sąjūdžio iniciatyvinės grupės posėdžių protokolai. Tuos archyvus irgi iškart pasirūpinta išgabenti iš Lietuvos, kai tik Landsbergis gavo valdžią. Manoma, kad posėdžių garso įrašai iškeliavo į Kanadą kartu su ištikimąja Landsbergio Sąjūdžio laikų sekretore Onute. Išvažiavo ir dingo... Jei atsirastų ir būtų paviešinti, Landsbergis gal ir nebūtų toks drąsus kalbėti Vasario 16-osiomis iš Signatarų namų balkono (...)
Baisi KGB majoro Tiščenkos-Gulbino pasaka
Vytautas Landsbergis ir jo kariauna į KGB agentus žvelgia selektyviai. Jie, pavyzdžiui, turi KGB agentą, su kuriuo atvirai broliaujasi, – Algimantą Čekuolį. Šitas charizmatiškas pasakotojas padėjo Landsbergiui užvaldyti Sąjūdį. Tačiau po Vilnių vaikšto ir daug „blogų“ saugumiečių. Vienas jų yra Vladas Gulbinas. Tai, kad jis turi ir antrą, tikriausiai prigimtinę, Tiščenkos pavardę, man pasakė legendinis disidentas Antanas Terleckas.
„Vyresnysis leitenantas Tiščenka po kelis kartus skambindavo į teatrą, kad mane kas nors nuolatos stebėtų“, – pasakojo Terleckas apie sargavimą Operos ir baleto teatre. Tame pačiame teatre dirbo ir Gražina Landsbergienė, tačiau KGB prievaizdas Tiščenka jos neskriaudė. Priešingai – globojo ir, jo paties liudijimu, buvo pelnęs visišką šeimos pasitikėjimą. Turint galvoje šeimos išoriškai skleidžiamą didybę, labai tikėtina, kad ponia Gražina pro Terlecką tais laikais praeidavo kaip pro baldą. Kažkoks budėtojas.
Valdžios priešų ir jų globotinių – Terlecko ir Landsbergių buvimas fiziškai greta, bet labai skirtingomis sąlygomis, anoje Lietuvoje – ne vienintelis toks epizodas, demaskuojantis šios šeimos dviveidiškumą. Lygiai taip pat Vytautas Landsbergis-Žemkalnis tarpo greta kito disidento – Mindaugo Tomonio, kurio abu memuaruose nė neprisimena, nes juk tada nebus taip patogu perrašyti savo gyvenimo trajektorijas.
Tipiška televizijos detektyvų fabula: klastuolis nugalabija herojų, kad pavogtų jo tapatybę. Tik šiame realiame gyvenime galabijo, persekiojo valdžia, o jos mylimukas, pasikeitus aplinkybėms, drąsiai dėjosi didvyriu... Kai susipažinau su tuo Tiščenka, jis jau seniai nebebuvo Operos ir baleto teatro kuratorius iš KGB ir prisistatydavo Gulbinu. „Čiaaa Gulbinas, ponia Rūta... Noriu tamstai pasakyti...“ – vos tik išgirstu tą iš telefono sklindantį balsą, imu iškart spėlioti, kiek jis šiandien įgėręs.
Tą žmogų nepriklausomos Lietuvos gyvenimas turėjo visiškai išmušti iš vėžių. Dar visai neseniai pačios gražiausios primabalerinos buvo priverstos šypsotis ir kęsti jo draugystę tol, kol jam tai pabosdavo. Ir staiga visas dėmesys išsisklaido kaip dūmas. Tik keliolika pasižadėjimą talkininkauti sovietų slaptajai tarnybai pasirašiusių, bet pamiršusių prisipažinti agentėlių išliko pagarbūs...
Apie Gulbiną, visų muzikuojančių, šokančių ir dainuojančių Vilniaus menininkų „kuratorių“ su KGB leitenanto, vėliau ir majoro, antpečiais pasakojamos istorijos yra tapusios vyresniosios kartos Vilniaus menininkų tautosaka. Pavyzdžiui, jei Gulbinas važiuodavo drauge traukiniu į gastroles, dėl ataskaitų palankumo patys garsiausi Lietuvos tenorai ir sopranai su juo broliaudavosi visą kelią... Jam dainuodavo, drauge gerdavo.
Gulbinui, kiek jį pažįstu, turėjo patikti, kad pasaulinį vardą turintys menininkai jam rodo išskirtinį dėmesį. Suprask, kiekvienam talentui yra stogas su KGB majoro antsiuvais.
Tačiau kai pradėjau aktyviau reikštis kaip žurnalistė, Gulbino saulelė jau buvo vakarop. Poreikis atsigerti liko, o štai žvaigždžių dėmesys atslūgo. KGB majoras pats piršdavosi į kompaniją dabar jau politikams, žurnalistams vis siūlydamas papasakoti pikantiškų istorijų apie buvusius ganomuosius, kurių atsivertimas į didelius nepriklausomos Lietuvos patriotus jį linksmino.
Labiausiai jis mėgdavo pasakoti apie bendravimą su Valstybinės konservatorijos profesoriumi Landsbergiu, o ypač su jo žmona – Operos ir baleto teatro akompaniatore Gražina Ručyte.
Apie ją tuomet žurnalistai žinojo mažai. Tik kartais kaip anekdotą pasakodavo, kokia griežta būdavusi savo vyrui. Žinoma, kol profesorius nenuėjo į valdžią. „Vytuk, cigaretę...“ – velionis Algis Žukas, žurnalistas, šitą frazę pasakydavo kaskart, kai Landsbergis parlamente imdavo rodyti valdžią. Ta frazė neva iliustruodavo pirmosios valstybės poros santykius sovietmečiu. Cigaretės būdavusios būtinai „TU-134“, sovietinio keleivinio lėktuvo markės pavadinimo. Landsbergiai sovietmečiu buvo dideli keliauninkai – Prancūzija, Australija, Indija jiems buvo pasiekiama taip pat kaip visiems likusiems – sovietinis Taškentas. (...)
@vl
....neskaitau TSRS rastu !!!!
@@dm
kgbistai nemoka skaityti
VL, Jis kaip g a i d y s ar jo broileris ar Gorbaciovas, kurie girdi tik save ! Beje jei ne Gorbis, REAGAN, TEACHER jis iki siol destytu leninizma, o ne diegtu landsbergizma, is eilinio stukacioko tapes paveldimos karalystes karalium. Kuris pagal liudininku liudijima atvyko i pirma susitikima MA vietoje sunaus, kuris buvo kvieciamas ir zinomas daugiau, ir greit is jo isbego,
-- "kas galetu paneigti: , kad ne "dolozytsia"?
Demagogas, intrigu, kirsinimo ir priesu kurimo meistras. Tur but uz ji geresniu pasaulyje nera!
- bent jau paveldimoje karalysteje , tai tikrai.
Man ziauriai slykstu skaityti ta jo vadinama "pranesima", kuris baisingai kontrastuoja su jo gyvennimu , darbais ir ju darbu pasigailetinais rezultatais Lietuvai.
O sirdi jis turi tik sau ir dinastijai, o pinigine svetimiems pinigams atverta visuomet.
-- jeigu turetu nors kruopele isdidumo nebutu pasigailetinai kliančines premijos is antro karto.
---Kai kurie bomzai turi daugiau isdidumo ir savigarbos, o sitas?-- kas naudinga JAM, tas teisinga...
-- "kas galetu paneigti: , kad ne "dolozytsia"?
Demagogas, intrigu, kirsinimo ir priesu kurimo meistras. Tur but uz ji geresniu pasaulyje nera!
- bent jau paveldimoje karalysteje , tai tikrai.
Man ziauriai slykstu skaityti ta jo vadinama "pranesima", kuris baisingai kontrastuoja su jo gyvennimu , darbais ir ju darbu pasigailetinais rezultatais Lietuvai.
O sirdi jis turi tik sau ir dinastijai, o pinigine svetimiems pinigams atverta visuomet.
-- jeigu turetu nors kruopele isdidumo nebutu pasigailetinai kliančines premijos is antro karto.
---Kai kurie bomzai turi daugiau isdidumo ir savigarbos, o sitas?-- kas naudinga JAM, tas teisinga...
V. Landsbergiui, giliai pažinojusiam sovietines klastas, laiku pavykdavo demaskuoti užmačias ir rasti tinkamus sprendimus. Jis puikiai jautė kagėbyno agentūra į tinklą, jam buvo nelengva pasitikėti daugeliu savo aplinkos bendražygių. Atsiminkite- jam buvo be galo sunku, o dabar kai kam be galo sunku išreikšti jam padėką ir pagarbą. Naudojuosi proga ir reiškiu V. L. Begalinį dėkingumą visos tautos vardu. Ačiū.
@Kamerdineris
Vo, ir Cepaitis - agentas “Juozas”, savo Ozio pagirti islindo!
@Kamerdineris
Vienas, lietuvos = P A D L A...demaskoja antra,lietuvos = SAKALA nors iseidavo kartu is to pacio KGBistu kabineto...visi je = UBLIUDKAI vieno kraujo-lietuvos SUBINLAIZEI ir SKUNDIKAI
@Kamerdineris
"Mes nesame ideali partija, tačiau turime potencialo, kurį reikia tinkamai išnaudoti Lietuvos valstybės ir jos piliečių naudai. Manau, Gabrielius Landsbergis vėl bus išrinktas partijos vadovu."
---na kas daugiau pakels uodega.
- jei ne aptarnaujantis personala, vis gi vergo ir pa dlai dzio sindromas dar ilgai neisnyks is LR padanges.
- Jus tikrai turit milziniska GRIOVIMO, LR SKALDYMO, KIRSINIMO IR PRIESINIMO POTENCIALA..- cia jus nepralenkiami,- matoma dedules ranka ir jo isugdyti igudziai,
-- nereikia musu itikineti del broilerio, kol senasis politkalinys. tremtinys, rezistentas, zemes kilnotojas, tsrs "griovejas", bereciu, kubiliu, anusausku,raseliu mesijus, ofsoriniu mega aferu isradejas bus gyvas, kito "vado" tskp netures.....
----Pasirodet, rasineli pagiriamaji broileriui ir jo dedulei paraset pliusuka uzsidejot , save parodet,---- viskas pagal senas dinastijos der mo kra tijos taisykles!
---- DINASTIJA, - FOR EVER !!!!!!!!!!!!
---na kas daugiau pakels uodega.
- jei ne aptarnaujantis personala, vis gi vergo ir pa dlai dzio sindromas dar ilgai neisnyks is LR padanges.
- Jus tikrai turit milziniska GRIOVIMO, LR SKALDYMO, KIRSINIMO IR PRIESINIMO POTENCIALA..- cia jus nepralenkiami,- matoma dedules ranka ir jo isugdyti igudziai,
-- nereikia musu itikineti del broilerio, kol senasis politkalinys. tremtinys, rezistentas, zemes kilnotojas, tsrs "griovejas", bereciu, kubiliu, anusausku,raseliu mesijus, ofsoriniu mega aferu isradejas bus gyvas, kito "vado" tskp netures.....
----Pasirodet, rasineli pagiriamaji broileriui ir jo dedulei paraset pliusuka uzsidejot , save parodet,---- viskas pagal senas dinastijos der mo kra tijos taisykles!
---- DINASTIJA, - FOR EVER !!!!!!!!!!!!
''. Jau po TSRS prezidento M.Gorbačiovo atsistatydinimo, 1993 metais man teko lankytis Maskvoje ir dar kartą susitikti su KGB pulkininku Nikolajumi. Įdomių dalykų apie Vytautą Landsbergį man tada papasakojo šis atsakingas pareigūnas, visur lydėdavęs bei saugodavęs buvusį TSRS vadovą. Pasirodo, M.Gorbačiovas gerai žinojo, kad V.Landsbergis ir jo tėvas Žemkalnis buvo KGB agentai! Ir todėl iš pradžių Gorbis net nudžiugo, nes tikėjosi, kad bus lengviau spręsti Lietuvos problemas, susijusias su šalies pasitraukimu iš TSRS sudėties, bet išėjo atvirkščiai. Be abejo, prezidentas M.Gorbačiovas šią informaciją apie KGB agentą „Dėdulę“ V.Landsbergį buvo gavęs iš TSRS KGB. Ir nieko nuostabaus čia nematau, nes buvęs TSRS vadovas M.Gorbačiovas visą informaciją, net iki smulkmenų apie padėtį Lietuvoje tuo metu pastoviai gaudavo iš Tarybų Sąjungos KGB. Iš Nikolajaus sužinojau ir tai, kad buvusio Ministro Pirmininko A.Kosygino parėdymu V.Landsbergio tėvui Žemkalniui grįžus iš Australijos, matyt, už ypatingus nuopelnus Maskvai, buvo grąžintas namas, turėtas dar prieš karą Kačerginėje. Ir tai buvo padaryta vadovaujantis paties A.Kosygino potvarkiu, nekreikiant jokio dėmesio į tai, kad V.Landsbergio tėvas Žemkalnis (drauge su kitais Lietuvos laikinosios vyriausybės nariais) pasirašė kreipimąsi į Hitlerį, dėkodamas jam už išlaisvinimą iš komunistų jungo! Už tokius dalykus NKVD paprastai šaudydavo, bet Žemkalniui tokia baigtis negrėsė. Negana to, paties A.Kosygino nurodymu V.Landsbergio tėvui Žemkalniui buvo skirta TSRS personalinė pensija! Tuometinis Lietuvos TSR vadovas, CK pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus dėl tokių privilegijų, taikomų Žemkalniui, buvo visiškai pasimetęs, nes nežinojo, už kokius pastarojo piliečio nuopelnus jį taip globoja Maskva. Būtent iš ten atėjo nurodymas paskirti Žemkalniui butą Kaune, nes jis čia kurį laiką, grįžęs iš Australijos, dirbo architektu. Tuometinis Vykdomo komiteto pirmininkas Šerys V.Landsbergio tėvui išskyrė dviejų pereinamų kambarių butą, vadinamą „chroščiovkę“. Po kokio pusmečio viename priėmime A.Sniečkus paklausė Žemkalnio, ar šis patenkintas gautu butu. Pastarasis kažką numykė, kad butas neblogas, bet „chruščiovkė“. Tada A.Sniečkus labai pasipiktino, kad Šerys „per klaidą“ išskyrė V.Landsbergio tėvui Žemkalniui tokį prastą butą. Netrukus paskambino Vykdomojo komiteto pirmininkui Šeriui ir pareikalavo, kad Žemkalniui būtų paskirtas butas kur nors miesto centre, tuo metu itin vertinamame Stalino tipo name su aukštomis lubomis...
Aš manau, kad buvęs TSRS Ministras Pirmininkas A.Kosyginas nurodė grąžinti Žemkalniui namą Kačerginėje ir paskirti jam personalinę pensiją, vadovaudamasis TSRS KGB rekomendacijomis. Antraip, net sunku būtų įsivaizduoti: iš kur A.Kosyginas galėjo ką nors žinoti apie iš Australijos į Lietuvą sugrįžusį V.Landsbergio tėvą Žemkalnį ir jo ypatingus nuopelnus Maskvai? Pasak Nikolajaus, pirmasis ir paskutinysis TSRS prezidentas M.Gorbačiovas labai nemėgo V.Landsbergio, laikė jį dideliu garbėtroška, dviveidžiu ir labai klastingu žmogumi, bet kuria kaina trokštančio neapsakomos valdžios. Nikolajaus žodžiais tariant, prezidentas M.Gorbačiovas pilnai pritarė A.Brazausko ir kitų tuometinių Lietuvos vadovų idėjai – Sąjūdžio tarybos pirmininką V.Landsbergį kuo greičiau pakeisti poetu Justinu Marcinkevičiumi. Ši kandidatūra kur kas labiau tiko Maskvai, nes poetas buvo žymiai kultūringesnis, ramesnis žmogus. Deja, bet Tautos gerbiamas ir mylimas poetas J.Marcinkevičius nesutiko tapti Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pirmininku!..
O vėliau, apšmeižtas kai kurių prolandsberginių „patriotų“, apskritai pasitraukė iš visuomeninės-politinės veiklos ir pasišventė vien tiktai kūrybai. - Jums turbūt žinoma, kad 1988 metų rudenį Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime Vilniaus sporto rūmuose būtent V.Landsbergio tėvui Žemkalniui buvo suteikta išskirtinė garbė - pakelti didžiulę trispalvę vėliavą? - O ko čia stebėtis? Juk tuo metu V.Landsbergis vadovavo Sąjūdžiui, tai jis ir inicijavo, kad Žemkalniui būtų patikėta ši kilni misija. Gražu, kai sūnus atsidėkoja savo tėvui už jo gerus darbus. Tokiais išskirtiniais momentais nedaug kam rūpi miglota praeitis, slepianti Landsbergių šeimynėlės paslaptis... Beje, apie V.Landsbergio tėvą Žemkalnį yra žinoma ir gerų dalykų. Pavyzdžiui, aš žinau vieną miglotą istoriją apie tai, kaip jis Kaune, savo bute karo metu slapstė žinomą revoliucionierių-komunistą Juozą Vitą-Valūną, kuriam po mirties 1965 m. buvo suteiktas Tarybų Sąjungos didvyrio vardas. Bet po to, kai Juozas Vitas išėjo iš V.Landsbergio tėvų buto Kaune, Gestapas jį labai greitai suėmė ir sušaudė. Manoma, tokia yra prielaida, jog V.Landsbergio tėvas Žemkalnis buvo ir Gestapo agentas, ir NKVD agentas. Kad Žemkalnis buvo dvigubas agentas – sklando tokia versija, kurios įrodyti dabar neįmanoma. Faktas yra tai, kad karui baigiantis V.Landsbergio tėvas Žemkalnis dėl to pasirašyto kreipimosi į Hitlerį spruko iš Lietuvos kartu su vokiečiais, emigravo į Australiją.
Aš manau, kad buvęs TSRS Ministras Pirmininkas A.Kosyginas nurodė grąžinti Žemkalniui namą Kačerginėje ir paskirti jam personalinę pensiją, vadovaudamasis TSRS KGB rekomendacijomis. Antraip, net sunku būtų įsivaizduoti: iš kur A.Kosyginas galėjo ką nors žinoti apie iš Australijos į Lietuvą sugrįžusį V.Landsbergio tėvą Žemkalnį ir jo ypatingus nuopelnus Maskvai? Pasak Nikolajaus, pirmasis ir paskutinysis TSRS prezidentas M.Gorbačiovas labai nemėgo V.Landsbergio, laikė jį dideliu garbėtroška, dviveidžiu ir labai klastingu žmogumi, bet kuria kaina trokštančio neapsakomos valdžios. Nikolajaus žodžiais tariant, prezidentas M.Gorbačiovas pilnai pritarė A.Brazausko ir kitų tuometinių Lietuvos vadovų idėjai – Sąjūdžio tarybos pirmininką V.Landsbergį kuo greičiau pakeisti poetu Justinu Marcinkevičiumi. Ši kandidatūra kur kas labiau tiko Maskvai, nes poetas buvo žymiai kultūringesnis, ramesnis žmogus. Deja, bet Tautos gerbiamas ir mylimas poetas J.Marcinkevičius nesutiko tapti Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pirmininku!..
O vėliau, apšmeižtas kai kurių prolandsberginių „patriotų“, apskritai pasitraukė iš visuomeninės-politinės veiklos ir pasišventė vien tiktai kūrybai. - Jums turbūt žinoma, kad 1988 metų rudenį Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime Vilniaus sporto rūmuose būtent V.Landsbergio tėvui Žemkalniui buvo suteikta išskirtinė garbė - pakelti didžiulę trispalvę vėliavą? - O ko čia stebėtis? Juk tuo metu V.Landsbergis vadovavo Sąjūdžiui, tai jis ir inicijavo, kad Žemkalniui būtų patikėta ši kilni misija. Gražu, kai sūnus atsidėkoja savo tėvui už jo gerus darbus. Tokiais išskirtiniais momentais nedaug kam rūpi miglota praeitis, slepianti Landsbergių šeimynėlės paslaptis... Beje, apie V.Landsbergio tėvą Žemkalnį yra žinoma ir gerų dalykų. Pavyzdžiui, aš žinau vieną miglotą istoriją apie tai, kaip jis Kaune, savo bute karo metu slapstė žinomą revoliucionierių-komunistą Juozą Vitą-Valūną, kuriam po mirties 1965 m. buvo suteiktas Tarybų Sąjungos didvyrio vardas. Bet po to, kai Juozas Vitas išėjo iš V.Landsbergio tėvų buto Kaune, Gestapas jį labai greitai suėmė ir sušaudė. Manoma, tokia yra prielaida, jog V.Landsbergio tėvas Žemkalnis buvo ir Gestapo agentas, ir NKVD agentas. Kad Žemkalnis buvo dvigubas agentas – sklando tokia versija, kurios įrodyti dabar neįmanoma. Faktas yra tai, kad karui baigiantis V.Landsbergio tėvas Žemkalnis dėl to pasirašyto kreipimosi į Hitlerį spruko iš Lietuvos kartu su vokiečiais, emigravo į Australiją.
Gerbiamam Lietuvos valstybės atkūrėjui Vytautui Lanzbergiui, geros jam sveikatos ir daug gražių metų.
@Pagarba
Vytautas Landsbergis, savo įraše Feisbuke teigdamas, neva slaptojo KGB agento pašnekovu “R.” galėjęs būti ar tai Vytautas Radžvilas, ar tai Raimundas Rajeckas elgiasi begėdiškai veidmainiškai, nes jis puikiai žino, kas tas “R.”.
Toje KGB dokumento dalyje, kurios Vytautas Landsbergis necituoja, juodu ant balto parašyta: “Neseniai Landsbergis asmeniškai paprašė “R.” viešai pasmerkti Terlecką, bet šis atsisakęs, nes mano, kad Landsbergis, pats atsidūręs ant Terlecko pavadėlio, pats ir turįs apsispręsti dėl santykių su juo”.
Vytautas Landsbergis tiesiog negali nežinoti, į kokį “R.” jis kreipėsi prašydamas tokios delikačios paslaugos, bet buvo pasiųstas.
Tokių dalykų jis nepamiršta.
Toje KGB dokumento dalyje, kurios Vytautas Landsbergis necituoja, juodu ant balto parašyta: “Neseniai Landsbergis asmeniškai paprašė “R.” viešai pasmerkti Terlecką, bet šis atsisakęs, nes mano, kad Landsbergis, pats atsidūręs ant Terlecko pavadėlio, pats ir turįs apsispręsti dėl santykių su juo”.
Vytautas Landsbergis tiesiog negali nežinoti, į kokį “R.” jis kreipėsi prašydamas tokios delikačios paslaugos, bet buvo pasiųstas.
Tokių dalykų jis nepamiršta.
VLADAS GULBINAS (KGB majoras):
„Pasirodo, M.Gorbačiovas gerai žinojo, kad V.Landsbergis ir jo tėvas Žemkalnis buvo KGB agentai! Seime verdant aistroms dėl trijų parlamentarų teisinės neliečiamybės panaikinimo aukščiausiu lygiu politizuotoje Darbo partijos byloje, baltomis pirštinėmis valdžios rūmų balkone mojuojantys tautiečiai, berods, užmiršę konservatorių nujodinėtą „švarių rankų“ politikos arkliuką, tėra statistai apgailėtiname farse. Panašiomis viešųjų ryšių akcijomis pasitarnaujantys vienam aršiausių V.Uspaskich oponentų, Prezidentės D.Grybauskaitės favoritui, LT politikos Tartiufui Vytautui Landsbergiui (prezidento rinkimuose neatsitiktinai ištarusiam lemtingąją frazę – „Tebūnie Dalia Lietuvos dalia!..“), kažin ar galėtų pasiguosti tarnaujantys tiesai ir teisingumui. Juolab, kad naujausių laikų Lietuvos istorija, nuo pat PERESTROIKOS, Sąjūdžio dainuojančios revoliucijos metų, iki šių dienų apipinta legendomis, atmiešta ciniško melo doze, apraizgyta politinėmis intrigomis, valstybinio turto grobstymu, valdančiųjų sankcionuotomis milijardinėmis aferomis. Lietuvoje tebeveikianti korupcinė 2K sistema, artimiausiu metu tikrai nesiruošia pasiskelbti sau nuosprendžio, atiduodama į Temidės rankas pagrindinius kairiojo ir dešiniojo flango žaidėjus bei architektus - AMB ir V.Landsbergį.
Užtat „kraujo nuleidimas“, paaukojant „teisiamųjų suole sėdinčią Darbo partiją“ ir tris „darbiečius – V.Uspaskich, V.Gapšį, V.Vonžutaitę – 2K sistemai absoliučiai priimtinas! Kol su „oligarchiniais šešėliais“ trejus metus deklaratyviai kovojanti AMB mokinė D.Grybauskaitė pokštauja - „būtų galima ir tokį šūkį paleisti per Lietuvą: „Visi politiniai ir finansiniai sukčiai, vienykitės prieš prezidentę!“, makiavelizmu šalies vadovę pranokstantis „Dėdulė“ V.Landsbergis gali būti ramus, pritariamai krizendamas į savo barzdelę...
„Jau po TSRS prezidento M.Gorbačiovo atsistatydinimo, 1993 metais man teko lankytis Maskvoje ir dar kartą susitikti su KGB pulkininku Nikolajumi. Įdomių dalykų apie Vytautą Landsbergį man tada papasakojo šis atsakingas pareigūnas, visur lydėdavęs bei saugodavęs buvusį TSRS vadovą. Pasirodo, M.Gorbačiovas gerai žinojo, kad V.Landsbergis ir jo tėvas Žemkalnis buvo KGB agentai! Ir todėl iš pradžių Gorbis net nudžiugo, nes tikėjosi, kad bus lengviau spręsti Lietuvos problemas, susijusias su šalies pasitraukimu iš TSRS sudėties, bet išėjo atvirkščiai. Be abejo, prezidentas M.Gorbačiovas šią informaciją apie KGB agentą „Dėdulę“ V.Landsbergį buvo gavęs iš TSRS KGB. Ir nieko nuostabaus čia nematau, nes buvęs TSRS vadovas M.Gorbačiovas visą informaciją, net iki smulkmenų apie padėtį Lietuvoje tuo metu pastoviai gaudavo iš Tarybų Sąjungos KGB“, - išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ teigia buvęs KGB majoras Vladas GULBINAS, šefavęs kultūros sritį. –
Atvirais pasisakymais žiniasklaidoje nuolat primindamas, jog konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis sovietmečiu buvo KGB agentas slapyvardžiu „Dėdulė“, ar nebijote užrūstinti įtakingąjį politikos Tartiufą ir būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tariamą šmeižtą? - Ne, nebijau, nes kartą jau buvo bandyta tai padaryti. Daug kam yra žinoma, kad V.Landsbergis ir A.Kubilius 2001 metais kreipėsi į teismą po to, kai „Lietuvos ryte“ pirmą kartą pasirodė publikacija apie mano tariamą Landsbergio šmeižimą. Tada iš tikrųjų byla man buvo užvesta, tirta pusę metų ir nutraukta - nesant nusikaltimo sudėties. Apie tai jau ne kartą esu kalbėjęs.
Prokuroras L.Jancevičius kuravo šią bylą, o tyrimui vadovavo Vilniaus m. Policijos Tardymo skyriaus viršininkė D.Bukelienė. Atlikus ikiteisminį tyrimą, man buvo leista susipažinti su bylos medžiaga, tai yra, dviem bylos tomais: vienas bylos tomas – apie tariamą V.Landsbergio šmeižimą, o kitas – apie jo tėvo V.Landsbergio-Žemkalnio šmeižimą. Aš susipažinau ir tada pasirodė publikacija „Lietuvos ryte“ (kalbėjausi su žurnalistu Rimvydu Valatka).Kai man iškelta šmeižto byla buvo nutraukta, V.Landsbergiui pageidaujant, tyrimas vėl buvo atnaujintas, tęsiamas dar apie mėnesį ir po to galutinai nutrauktas. Kaip nebūtų keista, V.Landsbergiui bylinėjantis su a. a. rašytoju Vytautu Petkevičiumi, paties V.Landsbergio iniciatyva į teismą buvo pakviesta liudyti ta pati Tardymo skyriaus vadovė D.Bukelienė. Trijų teisėjų kolegijos bei teismo salėje susirinkusių žmonių akivaizdoje V.Landsbergis paklausė D.Bukelienės: „Kaip čia suprasti, gerbiama pareigūne, kodėl jūs nutraukėte V.Gulbinui iškeltą bylą už šmeižtą mano paties ir mano tėvo atžvilgiu?“. O Bukelienė jam atsakė: „Gerbiamas pone V.Landsbergi, visų pirma, ne aš nutraukiau šią bylą. Aš tik surinkau visą medžiagą ir labai daug kas pasitvirtino, tegul ir netiesiogiai. Tos bylos medžiagą perdaviau į prokuratūrą ir prokuratūra nutraukė tyrimą, NESANT NUSIKALTIMO SUDĖTIES“. O tai reiškia, kalbant neteisiniais terminais, viskas, ką aš kalbėjau „Lietuvos ryto“ publikacijoje, o po to ir „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje, PASITVIRTINO, priešingu atveju, seniai būčiau nuteistas laisvės atėmimo bausme ir uždarytas į kalėjimą! –
Kaip žinote, praėjus kuriam laikui po rašytojo V.Petkevičiaus mirties, V.Landsbergiui vis dėlto pavyko laimėti bylą už tariamą jo tėvo šmeižtą romane „Durnių laivas“. O ar po to nebuvo grasinta dar kartą teisiškai susidoroti su jumis? - Nebuvo absoliučiai jokių užuominų, kad už savo pasakytus žodžius apie Vytautą Landsbergį ir jo tėvą Žemkalnį aš būsiu dar kartą paduotas į teismą. Nors pats rašytojas V.Petkevičius, besibylinėdamas su V. Landsbergiu, tiek Vilniaus m. 1 apylinkės teisme, tiek Vilniaus apygardos teisme tvirtino, kad dėl V.Landsbergio tėvo tariamo šmeižto romane „Durnių laivas“ jis rėmėsi V.Gulbino parodymais bei kitais šaltiniais, akademiko K.Purvinsko, disidento S.Stungurio ir kt. liudijimais. Beje, kalbant apie V.Landsbergio laimėtą bylą prieš mirusį rašytoją Vytautą Petkevičių, tai čia tikra komedija, absurdo teatras!.. Po V.Petkevičiaus mirties aš taip ir pasakiau našlei Raisai Petkevičienei: „O dabar, gerbiamoji, praloši šitą bylą...“. Našlė niekaip negalėjo tuo patikėti: „Vladai, ką čia kalbi? Juk žmogui mirus byla jo atžvilgiu nutraukiama!”. Taip turėtų būti, tik ne Lietuvoje, deja!.. Kaip matome, tam tikrais atvejais mūsų teismai krečia tiesiog neįtikėtinus pokštus jau vien todėl, kad bijosi politikų esančių valdžioje, bet visiškai nesibijo mirusiųjų - mirusius nuteisti yra lengviausia. - Vis tiktai įdomu,, kokiais informaciniais šaltiniais, kokiais argumentais būdavo grindžiami jūsų parodymai, kad jums pavyko apsiginti prieš poną V.Landsbergį? - Visų pirma, Vilniaus m. Policijos Tardymo skyriaus vadovė D.Bukelienė, vadovavusi ikiteisminiam tyrimui, man paaiškino, kad jie buvo išsikvietę ir apklausę daugybę žmonių. Vieni kalbėjo dviprasmybėmis, kiti sakė nieko neprisimenantys ar nežinantys. O pasirodo, labiausia įtikinama medžiaga rasta buvusiame OVIRE, prie Vidaus reikalų ministerijos. Ten saugomos specialios kortelės ir ant vienos iš jų buvo KGB majoro V.Gulbino parašas dėl Gražinos Ručytės-Landsbergienės išvykimo į Australiją 1981 metais pas V.Landsbergio brolį Gabrielių. Visus atvejus, kai kažkokiam asmeniui būdavo leidžiama vykti į kapitalistinę užsienio šalį, svarstydavo CK komisija, gavusi būtiną informaciją iš KGB. Aš pats, kaip teisininkas, gerai žinau, kad antrą kartą tuo pačiu klausimu byla neturėtų būti keliama, nebent ponui V.Landsbergiui būtų itin lojalūs – aukščiausi šalies pareigūnai, generalinis prokuroras D.Valys, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas G.Kryževičius.
„Pasirodo, M.Gorbačiovas gerai žinojo, kad V.Landsbergis ir jo tėvas Žemkalnis buvo KGB agentai! Seime verdant aistroms dėl trijų parlamentarų teisinės neliečiamybės panaikinimo aukščiausiu lygiu politizuotoje Darbo partijos byloje, baltomis pirštinėmis valdžios rūmų balkone mojuojantys tautiečiai, berods, užmiršę konservatorių nujodinėtą „švarių rankų“ politikos arkliuką, tėra statistai apgailėtiname farse. Panašiomis viešųjų ryšių akcijomis pasitarnaujantys vienam aršiausių V.Uspaskich oponentų, Prezidentės D.Grybauskaitės favoritui, LT politikos Tartiufui Vytautui Landsbergiui (prezidento rinkimuose neatsitiktinai ištarusiam lemtingąją frazę – „Tebūnie Dalia Lietuvos dalia!..“), kažin ar galėtų pasiguosti tarnaujantys tiesai ir teisingumui. Juolab, kad naujausių laikų Lietuvos istorija, nuo pat PERESTROIKOS, Sąjūdžio dainuojančios revoliucijos metų, iki šių dienų apipinta legendomis, atmiešta ciniško melo doze, apraizgyta politinėmis intrigomis, valstybinio turto grobstymu, valdančiųjų sankcionuotomis milijardinėmis aferomis. Lietuvoje tebeveikianti korupcinė 2K sistema, artimiausiu metu tikrai nesiruošia pasiskelbti sau nuosprendžio, atiduodama į Temidės rankas pagrindinius kairiojo ir dešiniojo flango žaidėjus bei architektus - AMB ir V.Landsbergį.
Užtat „kraujo nuleidimas“, paaukojant „teisiamųjų suole sėdinčią Darbo partiją“ ir tris „darbiečius – V.Uspaskich, V.Gapšį, V.Vonžutaitę – 2K sistemai absoliučiai priimtinas! Kol su „oligarchiniais šešėliais“ trejus metus deklaratyviai kovojanti AMB mokinė D.Grybauskaitė pokštauja - „būtų galima ir tokį šūkį paleisti per Lietuvą: „Visi politiniai ir finansiniai sukčiai, vienykitės prieš prezidentę!“, makiavelizmu šalies vadovę pranokstantis „Dėdulė“ V.Landsbergis gali būti ramus, pritariamai krizendamas į savo barzdelę...
„Jau po TSRS prezidento M.Gorbačiovo atsistatydinimo, 1993 metais man teko lankytis Maskvoje ir dar kartą susitikti su KGB pulkininku Nikolajumi. Įdomių dalykų apie Vytautą Landsbergį man tada papasakojo šis atsakingas pareigūnas, visur lydėdavęs bei saugodavęs buvusį TSRS vadovą. Pasirodo, M.Gorbačiovas gerai žinojo, kad V.Landsbergis ir jo tėvas Žemkalnis buvo KGB agentai! Ir todėl iš pradžių Gorbis net nudžiugo, nes tikėjosi, kad bus lengviau spręsti Lietuvos problemas, susijusias su šalies pasitraukimu iš TSRS sudėties, bet išėjo atvirkščiai. Be abejo, prezidentas M.Gorbačiovas šią informaciją apie KGB agentą „Dėdulę“ V.Landsbergį buvo gavęs iš TSRS KGB. Ir nieko nuostabaus čia nematau, nes buvęs TSRS vadovas M.Gorbačiovas visą informaciją, net iki smulkmenų apie padėtį Lietuvoje tuo metu pastoviai gaudavo iš Tarybų Sąjungos KGB“, - išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ teigia buvęs KGB majoras Vladas GULBINAS, šefavęs kultūros sritį. –
Atvirais pasisakymais žiniasklaidoje nuolat primindamas, jog konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis sovietmečiu buvo KGB agentas slapyvardžiu „Dėdulė“, ar nebijote užrūstinti įtakingąjį politikos Tartiufą ir būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tariamą šmeižtą? - Ne, nebijau, nes kartą jau buvo bandyta tai padaryti. Daug kam yra žinoma, kad V.Landsbergis ir A.Kubilius 2001 metais kreipėsi į teismą po to, kai „Lietuvos ryte“ pirmą kartą pasirodė publikacija apie mano tariamą Landsbergio šmeižimą. Tada iš tikrųjų byla man buvo užvesta, tirta pusę metų ir nutraukta - nesant nusikaltimo sudėties. Apie tai jau ne kartą esu kalbėjęs.
Prokuroras L.Jancevičius kuravo šią bylą, o tyrimui vadovavo Vilniaus m. Policijos Tardymo skyriaus viršininkė D.Bukelienė. Atlikus ikiteisminį tyrimą, man buvo leista susipažinti su bylos medžiaga, tai yra, dviem bylos tomais: vienas bylos tomas – apie tariamą V.Landsbergio šmeižimą, o kitas – apie jo tėvo V.Landsbergio-Žemkalnio šmeižimą. Aš susipažinau ir tada pasirodė publikacija „Lietuvos ryte“ (kalbėjausi su žurnalistu Rimvydu Valatka).Kai man iškelta šmeižto byla buvo nutraukta, V.Landsbergiui pageidaujant, tyrimas vėl buvo atnaujintas, tęsiamas dar apie mėnesį ir po to galutinai nutrauktas. Kaip nebūtų keista, V.Landsbergiui bylinėjantis su a. a. rašytoju Vytautu Petkevičiumi, paties V.Landsbergio iniciatyva į teismą buvo pakviesta liudyti ta pati Tardymo skyriaus vadovė D.Bukelienė. Trijų teisėjų kolegijos bei teismo salėje susirinkusių žmonių akivaizdoje V.Landsbergis paklausė D.Bukelienės: „Kaip čia suprasti, gerbiama pareigūne, kodėl jūs nutraukėte V.Gulbinui iškeltą bylą už šmeižtą mano paties ir mano tėvo atžvilgiu?“. O Bukelienė jam atsakė: „Gerbiamas pone V.Landsbergi, visų pirma, ne aš nutraukiau šią bylą. Aš tik surinkau visą medžiagą ir labai daug kas pasitvirtino, tegul ir netiesiogiai. Tos bylos medžiagą perdaviau į prokuratūrą ir prokuratūra nutraukė tyrimą, NESANT NUSIKALTIMO SUDĖTIES“. O tai reiškia, kalbant neteisiniais terminais, viskas, ką aš kalbėjau „Lietuvos ryto“ publikacijoje, o po to ir „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje, PASITVIRTINO, priešingu atveju, seniai būčiau nuteistas laisvės atėmimo bausme ir uždarytas į kalėjimą! –
Kaip žinote, praėjus kuriam laikui po rašytojo V.Petkevičiaus mirties, V.Landsbergiui vis dėlto pavyko laimėti bylą už tariamą jo tėvo šmeižtą romane „Durnių laivas“. O ar po to nebuvo grasinta dar kartą teisiškai susidoroti su jumis? - Nebuvo absoliučiai jokių užuominų, kad už savo pasakytus žodžius apie Vytautą Landsbergį ir jo tėvą Žemkalnį aš būsiu dar kartą paduotas į teismą. Nors pats rašytojas V.Petkevičius, besibylinėdamas su V. Landsbergiu, tiek Vilniaus m. 1 apylinkės teisme, tiek Vilniaus apygardos teisme tvirtino, kad dėl V.Landsbergio tėvo tariamo šmeižto romane „Durnių laivas“ jis rėmėsi V.Gulbino parodymais bei kitais šaltiniais, akademiko K.Purvinsko, disidento S.Stungurio ir kt. liudijimais. Beje, kalbant apie V.Landsbergio laimėtą bylą prieš mirusį rašytoją Vytautą Petkevičių, tai čia tikra komedija, absurdo teatras!.. Po V.Petkevičiaus mirties aš taip ir pasakiau našlei Raisai Petkevičienei: „O dabar, gerbiamoji, praloši šitą bylą...“. Našlė niekaip negalėjo tuo patikėti: „Vladai, ką čia kalbi? Juk žmogui mirus byla jo atžvilgiu nutraukiama!”. Taip turėtų būti, tik ne Lietuvoje, deja!.. Kaip matome, tam tikrais atvejais mūsų teismai krečia tiesiog neįtikėtinus pokštus jau vien todėl, kad bijosi politikų esančių valdžioje, bet visiškai nesibijo mirusiųjų - mirusius nuteisti yra lengviausia. - Vis tiktai įdomu,, kokiais informaciniais šaltiniais, kokiais argumentais būdavo grindžiami jūsų parodymai, kad jums pavyko apsiginti prieš poną V.Landsbergį? - Visų pirma, Vilniaus m. Policijos Tardymo skyriaus vadovė D.Bukelienė, vadovavusi ikiteisminiam tyrimui, man paaiškino, kad jie buvo išsikvietę ir apklausę daugybę žmonių. Vieni kalbėjo dviprasmybėmis, kiti sakė nieko neprisimenantys ar nežinantys. O pasirodo, labiausia įtikinama medžiaga rasta buvusiame OVIRE, prie Vidaus reikalų ministerijos. Ten saugomos specialios kortelės ir ant vienos iš jų buvo KGB majoro V.Gulbino parašas dėl Gražinos Ručytės-Landsbergienės išvykimo į Australiją 1981 metais pas V.Landsbergio brolį Gabrielių. Visus atvejus, kai kažkokiam asmeniui būdavo leidžiama vykti į kapitalistinę užsienio šalį, svarstydavo CK komisija, gavusi būtiną informaciją iš KGB. Aš pats, kaip teisininkas, gerai žinau, kad antrą kartą tuo pačiu klausimu byla neturėtų būti keliama, nebent ponui V.Landsbergiui būtų itin lojalūs – aukščiausi šalies pareigūnai, generalinis prokuroras D.Valys, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas G.Kryževičius.
lietuvis,,,tai SAKAL=PADARU,,,UBLIUDKU ir SKUNDIKU tauta...SUBYNLAIZIAI- NKVD ir KGBistu..savi -savus,sodindavo i TEPLUSKES, naikyndavo ir siusdavo link SAULIETOJO SYBIRO-amzynam atostogom...daugybe is tu = lietuvos=PADARU,turi paslieptu pazimiejimu iki geru laiku...KOMUNISTU,KOMJAUNOLIU,NKVD ir KGBistu.
Vytautas Landsbergis, savo įraše Feisbuke teigdamas, neva slaptojo KGB agento pašnekovu “R.” galėjęs būti ar tai Vytautas Radžvilas, ar tai Raimundas Rajeckas elgiasi begėdiškai veidmainiškai, nes jis puikiai žino, kas tas “R.”.
Toje KGB dokumento dalyje, kurios Vytautas Landsbergis necituoja, juodu ant balto parašyta: “Neseniai Landsbergis asmeniškai paprašė “R.” viešai pasmerkti Terlecką, bet šis atsisakęs, nes mano, kad Landsbergis, pats atsidūręs ant Terlecko pavadėlio, pats ir turįs apsispręsti dėl santykių su juo”.
Vytautas Landsbergis tiesiog negali nežinoti, į kokį “R.” jis kreipėsi prašydamas tokios delikačios paslaugos, bet buvo pasiųstas.
Tokių dalykų jis nepamiršta.
Toje KGB dokumento dalyje, kurios Vytautas Landsbergis necituoja, juodu ant balto parašyta: “Neseniai Landsbergis asmeniškai paprašė “R.” viešai pasmerkti Terlecką, bet šis atsisakęs, nes mano, kad Landsbergis, pats atsidūręs ant Terlecko pavadėlio, pats ir turįs apsispręsti dėl santykių su juo”.
Vytautas Landsbergis tiesiog negali nežinoti, į kokį “R.” jis kreipėsi prašydamas tokios delikačios paslaugos, bet buvo pasiųstas.
Tokių dalykų jis nepamiršta.
"musu laukia katastrofa" -anukelis!
- na aisku, neveltui dedule tiek desimtmeciu, su savo statytiniais, ja(katastrofa) ruose visais legaliais ir nelegaliais ir kriminaliniais budais.Nuo pat rezistencijos Nr1 ir Pakaunes ir sprogdinimu...
Tai gabrys netyciukas, dedules pasodintas greituoju bubu ir kaip dar vienas, eilinis spjuvis,--- Lietuvai!!!
--is dinastijos ir jos bandos.
Jei dedule po pralaimetu prez. rinkimu butu turejes nors kiek garbes ir sazines butu pasitraukes, gal ir siandien dar butu LR nors kiek gerbiamas...
- bet ne lovys, valdzia ir nebaudziamumas,
- Svarbiausia!
--Net jo nusikaltimus butume uzmirse...
Gorbis garbingai pasitrauke, net burokevicius saziningesnis, - atsedejo savo ir nebedrumste ir neskalde, nepjude Lietuvos.
O,--- S I T A S ?
Islauke...
- isperejo broileriuka, kuris niekada neisaugs i g a i d y , net savo tvartelyje. Nepazistu baisesnio LR kenkejo su jo statytiniu kruva.
Jam tinka kadrai is LKP/KGB LTSR nomenklaturos... -- ir kubiliai laborantai tinka,- ir jo kasininke pasauke tapti nauju tvartelio stogu.
Svarbu, kad tik butu istikimi ir butu galima uz kazka "PAKABINTI", juk kub&siktm tai pirmi kandidatai i teisiamuju suola. --Ir BK keli straipsniai kaip jiems parasyti...
Cia sitas, VL,- ka kliedi, tai skirta isimtinai vidiniam vartojimui ir viduriavimui:
--Lietuvai pjudyti ir savo paveldimai bandai telkti
- na aisku, neveltui dedule tiek desimtmeciu, su savo statytiniais, ja(katastrofa) ruose visais legaliais ir nelegaliais ir kriminaliniais budais.Nuo pat rezistencijos Nr1 ir Pakaunes ir sprogdinimu...
Tai gabrys netyciukas, dedules pasodintas greituoju bubu ir kaip dar vienas, eilinis spjuvis,--- Lietuvai!!!
--is dinastijos ir jos bandos.
Jei dedule po pralaimetu prez. rinkimu butu turejes nors kiek garbes ir sazines butu pasitraukes, gal ir siandien dar butu LR nors kiek gerbiamas...
- bet ne lovys, valdzia ir nebaudziamumas,
- Svarbiausia!
--Net jo nusikaltimus butume uzmirse...
Gorbis garbingai pasitrauke, net burokevicius saziningesnis, - atsedejo savo ir nebedrumste ir neskalde, nepjude Lietuvos.
O,--- S I T A S ?
Islauke...
- isperejo broileriuka, kuris niekada neisaugs i g a i d y , net savo tvartelyje. Nepazistu baisesnio LR kenkejo su jo statytiniu kruva.
Jam tinka kadrai is LKP/KGB LTSR nomenklaturos... -- ir kubiliai laborantai tinka,- ir jo kasininke pasauke tapti nauju tvartelio stogu.
Svarbu, kad tik butu istikimi ir butu galima uz kazka "PAKABINTI", juk kub&siktm tai pirmi kandidatai i teisiamuju suola. --Ir BK keli straipsniai kaip jiems parasyti...
Cia sitas, VL,- ka kliedi, tai skirta isimtinai vidiniam vartojimui ir viduriavimui:
--Lietuvai pjudyti ir savo paveldimai bandai telkti
Vytautas Landsbergis prakalbo apie KGB informatorių Sąjūdyje: bedė į du žmones