Posėdyje teisingumo ministrė Milda Vainiutė pabrėžė, kad įvedus internetinį balsavimą nedingtų dabar esančios balsavimo galimybės.
„Tai yra papildoma galimybė balsuoti, atverianti galimybes įvairiems visuomenės sluoksniams – gyvenantiems užsienyje ir taip toliau, arba neįgaliesiems, neturintiems galimybių – aktyviau dalyvauti politiniuose procesuose, pareikšti savo nuomonę įvairiuose rinkimuose“, – teigė ministrė.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti pagrindinius balsavimo internetu principus, rinkėjo balso prioriteto, balso patikrinimo ir anuliavimo taisykles, balsavimo paslapties užtikrinimo principus, rinkėjo tapatybės nustatymo aspektus, balsavimo internetu informacinės sistemos funkcinius, saugumo ir audito reikalavimus.
Jeigu šiam įstatymo projektui pritars Seimas, Teisingumo ministerija parengs atskirų – Seimo, savivaldybių, prezidento rinkimų – įstatymų pataisas, kuriose būtų įteisintas elektroninis balsavimas.
Balsavimo internetu informacinę sistemą norima įdiegti iki 2019 metų liepos, tad planuojama, kad balsuoti internetu piliečiai galėtų 2020 metų spalio mėnesį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Ministrės teigimu, sistemos sukūrimas, preliminariais skaičiavimais, kainuotų 2 mln. eurų.
„Tai yra vienas iš mūsų Vyriausybės prioritetinių darbų, tai, ko gero, mums padėtų įgyvendinti vieną iš mūsų idėjų – įteisinti dvigubą pilietybę, jeigu būtų suteikta galimybė įteisinus tokį balsavimą (referendume) dalyvauti platesniems sluoksniams“, – trečiadienį kalbėjo M. Vainiutė.
Seime jau anksčiau keliskart teikti projektai dėl balsavimo internetu įteisinimo, bet nesėkmingai. Internetinio balsavimo šalininkai taip tikisi padidinti rinkėjų aktyvumą, o kritikai nuogąstauja, kad dėl prastos kibernetinio saugumo situacijos balsavimo internetu sistema gali tapti lengvu atakų taikiniu, jomis gali būti siekiama pakeisti rinkimų rezultatus, keliami klausimai dėl anonimiškumo užtikrinimo.
