Naujienų agentūra BNS aštuoniolikos ekonomistų ir mokesčių ekspertų paprašė pateikti prognozes, ar ministrų kabineto pasiūlyti pagrindiniai mokestiniai pasiūlymai sulauks palaikymo parlamente.
Septyni apklaustieji mano, kad Seime „Sodros“ įmokų lubos bus priimtos, tačiau parlamentarai pakeis siūlomą jų dydį, keturi ekonomistai prognozuoja, kad Seimas atmes Vyriausybės siūlymą. Šeši ekspertai buvo įsitikinę, kad šis siūlymas bus priimtas be pakeitimų, vienas neturėjo tvirtos nuomonės.
Vyriausybė pirmadienį pasiūlė, kad „Sodros“ įmokų lubos 2019 metais siektų 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU.
Vertindami neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimą ir jo taikymo išplėtimą, šešiolika ekspertų buvo įsitikinę, kad tam reikalingi balsai Seime bus rasti, du apklausos dalyviai manė, kad parlamentas šio siūlymo nepriims.
17 iš 18 apklausos dalyvių teigė, kad Seime kliūčių nesulauks Vyriausybės noras sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas. Rizikų matė tik sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka – jo teigimu, sprendimą gali paveikti profsąjungų teiginiai, kad darbdaviai atitinkamai nepadidins algų, kiek darbuotojui teks mokėti didesnes įmokas.
Trylika apklausos dalyvių įsitikinę, kad Seimas nuspręs nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus, tačiau keli ekspertai skeptiškai žvelgia į tokį pasiūlymą.
Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas mano, kad dėl pensijų sistemos reikalingas ilgalaikis politinis sutarimas.
„Šiam klausimui manyčiau reikalingos didesnės ir gilesnės viešos diskusijos. Sprendimų nepastovumas kenkia šios srities tolimesniam vystymui“, – teigė R. Krušinskas.
Ekspertai pasigenda detalių
Maždaug pusė apklausoje dalyvavusių ekonomistų skaičiavo, jog mokestiniai pasiūlymai gali padidinti šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) perskirstymą per biudžetą, tačiau kita dalis respondentų tvirtino, jog jiems reikia daugiau detalių, kad galėtų atlikti tokią prognozę.
SEB banko vyriausias analitikas Tadas Povilauskas teigė, kad Vyriausybės planai stokoja tikslių detalių.
„Manau, kad dauguma siūlymų yra naudingi ekonominės gerovės siekimui, tik kartu labai lauksime daugiau detalių, nes kol kas kartu su pateiktomis gairėmis kyla labai daug „techninių“ įgyvendinimo klausimų. Kaip žinia, kartais teorijoje pokyčiai atrodo įgyvendinami lengvai ir gali atnešti naudos, bet pradedant taikyti praktiškai, atsiranda sumaištis ir problemos“, – komentavo T. Povilauskas.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Finansų programos vadovė Asta Klimavičienė pasigedo Vyriausybės paaiškinimo, kaip visų pasiūlytų reformų įgyvendinimas atsilieps viešiesiems finansams.
„Vertinant iš valstybės pozicijų, reikia atsižvelgti į reformos kainą. Vien siūlomai mokesčių reformai reikia 173 milijonų eurų 2019 metais, o viso reformų „paketo“ kaina yra virš 500 milijonų eurų. Teigiama, kad 200 milijonų eurų bus „ištraukta“ iš šešėlio, dalis pinigų ateis iš ES fondų paramos. Tačiau didžioji dalis reformoms reikalingo finansavimo grindžiama ekonomikos augimu“, – teigė A. Klimavičienė.
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) Ekonomikos katedros vedėja Jonė Kalendienė tvirtino, kad nerimą kelia reformų spaudimas valstybės biudžetui.
„Iš esmės pateiktame plane didelių priežasčių prieštarauti mokesčių reformai nėra. Nerimo kelia tik spaudimas biudžetui, nes, tikėtina, jog mokestinių pajamų augimas turėtų sulėtėti reformos pasekoje, tuo tarpu išlaidos planuojamos gerokai didesnės ne tik dėl mokesčių pertvarkos, bet ir bendrai“, – argumentavo Jonė Kalendienė.
Tuo metu „Luminor“ vyriausiajai analitikei Indrei Genytei-Pikčienei patiko, jog Vyriausybė pasiūlė mokesčių sistema pakeisti sistemiškai, tačiau trūksta mokesčių sistemos paprastinimo priemonių.
„Pritrūko sprendimų, didinančių mokesčių sistemos paprastumą ir lakoniškumą, nepaliestos mokesčių lengvatos bei nemažintas veiklos formų skaičius. Papildomas NT mokestis taipogi neigiamai veikia mokesčių sistemos paprastumą, ir klausimas, ar jis bus efektyvus, nes bus bandoma jo vengti perrašant NT giminaičiams ir panašiai“, – tikino analitikė.
Vyriausybės trejų metų trukmės pokyčiai
Ministrų kabinetas pirmadienį paskelbė, kad per trejus metus ketina pakeisti mokesčių sistemą.
Siūloma didinti NPD, mažinti socialinio draudimo įmokas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ lubas.
Vyriausybė taip pat siūlo nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Norintis joje toliau kaupti darbuotojas galės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Ministrų kabinetas taip pat žada sumažinti „šešėlinės“ ekonomikos mastą ir kitąmet iš „šešėlio“ ketina „ištraukti“ 200 mln. eurų.
Tikimasi, kad pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios. Visiems siūlymas „žalią šviesą“ privalo uždegti Seimas.
