Vyriausybė siūlo po metų didinti Lietuvoje dirbantiems Užsienio reikalų ministerijos (URM) diplomatams atlyginimus bei atimti iš 2004-aisiais apkaltos tvarka prezidento posto netekusio Rolando Pakso diplomatinį pasą.
Ministrų kabinetas trečiadienio posėdyje pritarė Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimams ir papildymams, kuriuos dar turės svarstyti Seimas. Jei parlamentarai pritars įstatymo projektui, siūloma pradėti įgyvendinti jo nuostatas nuo 2010 metų sausio 1-osios.
Viena iš įstatymo projekte įtvirtintų nuostatų yra Lietuvoje dirbančių URM diplomatų algų kėlimas, tai yra, priedų už diplomatinius rangus didinimas. Taip pat nustatoma, kad diplomatais gali dirbti ne vyresni nei 65-erių asmenys, o tarnybos pratęsimo atveju bendras pratęstas laikas neturi viršyti penkerių metų.
URM valstybės sekretoriaus Dariaus Matulionio teigimu, prašoma kelti diplomatų algas, kadangi ministerijoje dirbančių diplomatų atlyginimų dydis šiuo metu nesiekia kitose institucijose dirbančių atitinkamo lygmens valstybės tarnautojų algų.
„Nuo 1999 metų nebuvo kelti priedai už rangus, antra vertus, mes netaikome kaip kiti valstybės tarnautojai kvalifikacinių klasių. Diplomatų, dirbančių ministerijoje, atlyginimai yra mažesni nei kitų valstybės tarnautojų kitose institucijose, taigi mes per rangus bandome sulyginti su kvalifikacinėmis klasėmis. Mes nesirengiame taikyti kvalifikacinių klasių, kad negauti dar papildomo priedo“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė D. Matulionis.
Pasak jo, ministerijoje dirbantis žemiausią diplomatinį rangą - atašė - turintis pareigūnas atskaičius mokesčius gauna 1,6 - 1,7 tūkst. litų per mėnesį, tuo metu departamento direktoriui „į rankas“ atitenka 5 - 6 tūkst. litų.
„Aišku, kai išvažiuoja į užsienį, gauna papildomas kompensacijas, tai atlyginimai tada žymiai didesni. (...) Jei ne Lietuvoje, tai mokama kompensacija ir gauna 2,5 karto daugiau (nei dirbantys Lietuvoje - BNS)“, - kalbėjo diplomatas.
Diplomatinės tarnybos įstatymo projekte numatoma „papildyti sąrašą asmenų, kuriuos pašalinus iš pareigų apkaltos proceso tvarka, netenkama teisės turėti diplomatinį pasą“. D. Matulionis patvirtino, kad diplomatinio paso priėmus įstatymo pataisas netektų prieš ketverius metus apkaltos proceso tvarka iš prezidento pareigų pašalintas R. Paksas, kuris, anot ministerijos valstybės sekretoriaus, tikriausiai juo naudojosi ir tuos ketverius metus, kai nebėra prezidentas.
„Jeigu žmogus yra nušalinamas, ar tai yra užsienio reikalų ministras, ar Seimo pirmininkas, ar premjeras, ar prezidentas, turėtų būti taikomos vienodos nuostatos. Buvo tam tikra skylė ir ji paprasčiausiai šiuo metu yra sutvarkyta“, - sakė diplomatas.
Įstatymo projektu taip pat numatomas ambasadoriavimo laikotarpis. Diplomatinėje atstovybėje vienoje šalyje jis galėtų išdirbti iki 5-erių metų, o jei iš vienos valstybės iškart keliautų atstovauti Lietuvai į kitą, laikas, kurį ambasadorius galėtų išdirbti abiejose diplomatinėse atstovybėse, neturėtų viršyti 8-erių metų. Iki šiol ambasadorių rotacijos laikas nebuvo nustatytas.
„Tokia praktika galioja daugelyje pasaulio šalių. Antra vertus, buvo diskusija Seime prieš keletą metų, kad mes pamirštame diplomatus, jų negrąžiname, kadangi nėra nustatyto rotacijos laiko“, - komentavo D. Matulionis.
Pakeitimais nustatomos, anot Vyriausybės, „naujos būtinos arba tikslinamos esamos socialinės garantijos diplomatams“. Diplomatui, išskyrus ambasadorius, būtų leidžiama pačiam apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis. Tam turėtų būti skiriama Vyriausybės nustatyta neatlygintina išmoka.
Įstatymo projekte įrašyta keletas nuostatų, susijusių su diplomatų sutuoktiniais. Pirma, siūloma galimybė apmokėti užsienio kalbos mokymosi išlaidas diplomato sutuoktiniui, vykstančiam į užsienį kartu su diplomatu. Taip pat numatoma, kad kompensacija už sutuoktinį būtų išmokama ne diplomatui, o tiesiogiai sutuoktiniui. Diplomatų vaikams, grįžus iš diplomatinės atstovybės, numatoma galimybė kompensuoti išlyginamųjų studijų išlaidas.
„Anksčiau išmoka būdavo mokama ne sutuoktiniui, o tiesiai diplomatui. Na, kai kurie sutuoktiniai turėjo tam tikrų problemų, reikia pripažinti. (...) Šeimos santykiuose įvairiai būna, todėl manome, kad taip bus teisingiau socialinio teisingumo požiūriu“, - šią nuostatą komentavo URM valstybės sekretorius.
Įstatymo pakeitimais ir papildymais taip pat patikslinamos diplomatų atestacijos komisijos funkcijos bei nustatoma, kad atestacijos komisijos pirmininku būtų skiriamas ministerijos valstybės sekretorius.
Panaikinama nuostata, kad užsienio reikalų ministras iki 3 mėnesių gali sutrumpinti parengiamąjį laikotarpį asmenims, laimėjusiems konkursą į diplomatinę tarnybą. Tokiems tarnautojams išlieka vienerių metų parengiamas laikotarpis.
Pakeitimais suteikiama teisė gauti diplomatinį pasą ne tik etatiniams, bet visiems diplomatiniams kurjeriams, taip pat profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto arba komandoro laipsnį, jei jie paskiriami atlikti karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje ar gynybos institucijoje.
Atsisakoma nuostatos, kad su asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu užsienio reikalų viceministru, jei jis iki paskyrimo nėra sudaręs diplomato tarnybos sutarties, sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis, kadangi viceministras yra politinio ir asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas.
Numatoma ir galimybė perkelti diplomatus į pareigas tarptautinėje ar užsienio valstybės institucijoje. Dėl tokio perkėlimo nenutrūksta diplomato tarnybos sutartis, diplomatui paliekamas turėtas rangas.
Anot ministerijos valstybės sekretoriaus, įstatymo pakeitimams įgyvendinti prireiks 1,5 mln. litų per metus, iš kurių 90 proc. sudarys priedų už rangus didinimas.
„Kadangi tai susiję su papildomomis lėšomis, mes siūlome, kad šis įstatymas įsigaliotų ne anksčiau 2010 metų sausio 1 dienos, taigi tai nesusiję su 2009 metų biudžetu“, - sakė diplomatas.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
