Šios iniciatyvos tikslas – paskatinti neatlygintiną kraujo donorystę visoje šalyje ir realiais veiksmais prisidėti užtikrinant, kad šalies gydymo įstaigoms nepritrūktų kraujo atsargų tuo metu, kai jų poreikis išlieka didžiausias.
Kaip teigia akciją inicijavusios VVKT viršininkė Dovilė Marcinkė, itin svarbu, kad žmonės ne tik išdrįstų tapti donorais, bet ir vėliau sugrįžtų aukoti reguliariai.
„Natūralu, kad pirmasis kartas daugeliui žmonių kelia nerimo ar įvairių klausimų, tačiau dažniausiai po donorystės žmonės nustemba, kad viskas praėjo daug paprasčiau, nei įsivaizdavo. Labai norėtųsi padrąsinti tuos, kurie vis dar dvejoja. Vienas kraujo donoras gali padėti net trims žmonėms, o didžiausią reikšmę turi būtent reguliariai sugrįžtantys donorai. Vyrai kraujo gali aukoti kas du mėnesius, moterims rekomenduojama – kas tris, todėl labai svarbu donorystę prisiminti ne tik per akcijas ar ypatingas progas“, – sako D. Marcinkė.
Donorystės tema VVKT vadovei nėra svetima. D. Marcinkė yra pasirašiusi sutikimą organų donorystei ir sako, jog, kadangi pati yra vaistininkė, galimybė padėti kitam žmogui jai visuomet buvo labai svarbi.
„Esu turėjusi sveikatos iššūkių, todėl labai gerai suprantu, kokią didelę reikšmę gali turėti kito žmogaus pagalba. Donorystė man pirmiausia yra žmogiškas ryšys, bendrystė ir galimybė padėti kitam“, – teigia D. Marcinkė bei priduria, kad kraujo donorystei pasiruošti paprasta – svarbiausia prieš donorystę būti išsimiegojus, pavalgius bei išgėrus pakankamai skysčių. Taip pat donorystės dieną rekomenduojama vengti intensyvaus fizinio krūvio ir skirti pakankamai laiko poilsiui.
NKC direktorius Daumantas Gutauskas sako, kad donorystės akcijos yra naudingos ne tik tiems, kurių kraujas tinka donorystei. Jos žmonėms dažnai tampa ne tik galimybe padėti kitiems, bet ir proga daugiau sužinoti apie savo sveikatą.
„Prieš donorystę kiekvienam žmogui atliekami pagrindiniai kraujo tyrimai – nustatoma kraujo grupė, hemoglobino lygis, tam tikri kraujo rodikliai, Kell antigenas. Kartais paaiškėja, kad žmogus tuo metu negali aukoti dėl per mažo hemoglobino ar kitų rodiklių, tačiau tai nereiškia, kad jis negalės tapti donoru ateityje. Tokiais atvejais žmonėms nemokamai pasiūlome geležies papildų kursą, o nemaža dalis jų po kelių mėnesių jau gali sėkmingai sugrįžti donorystei. Jei pastebime kitų nukrypimų, visada rekomenduojame kreiptis į šeimos gydytoją ir išsitirti išsamiau“, – sako D. Gutauskas.
Dėkodamas VVKT bei prie iniciatyvos prisijungusių kitų institucijų bendruomenėms už aktyvumą, NKC vadovas pabrėžia, kad būtent tokių organizacijų rodomas pavyzdys padeda stiprinti donorystės kultūrą visuomenėje ir skatina žmones nelikti abejingais.
„Kai donorystės iniciatyvose aktyviai dalyvauja įvairios institucijos ir organizacijos, tai tampa svarbiu priminimu visai visuomenei, kad prisidėti prie gyvybių gelbėjimo gali kiekvienas. Būtent tokie pavyzdžiai dažnai paskatina donorystei ryžtis ir tuos žmones, kurie iki šiol dvejojo ar vis atidėliojo šį sprendimą“, – teigia D. Gutauskas.
NKC primena, kad kraujo aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus kraujo gali duoti šešis kartus, moterys – keturis. Pirmą kartą kraujo aukoti galima iki 60 metų.
Kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija ar kitomis sunkiomis lėtinėmis arba pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis.
Straipsnį parengė: Nacionalinis kraujo centras, komunikacijos agentūra „LB Communications“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
