„Gruodžio 15 dieną gavau oficialų kvietimą prisijungti, į kurį atsakiau teigiamai tą pačią ar kitą dieną. Tačiau pasikeitus aplinkybėms, (...) nematau toliau galimybių tęsti darbo šitoje taryboje. Tai reiškia, kad aš parašiau oficialų atsakymą, kad nebūsiu daugiau Pažangos tarybos nariu“, – BNS antradienį sakė VU rektorius.
Savaitgalį Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas, Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Umberto Masi pranešė gavę padėkos laiškus už darbą Valstybės pažangos taryboje, bet kvietimo tęsti veiklą nesulaukė. Tuo metu dalis tarybos narių tokį kvietimą gavo.
Viešojoje erdvėje ėmus svarstyti, kad toks sprendimas priimtas dėl šių žmonių indėlio į pastaruoju metu vykusius kultūrininkų protestus, premjerė Inga Ruginienė antradienį pareiškė, kad pasikeitus Vyriausybei yra normalu peržiūrėti tarybos sudėtį ir norėtų joje matyti daugiau kairiosios krypties narių.
Pasak R. Petrausko, tai buvo vienas iš esminių kriterijų, lėmusių jo apsisprendimą.
„Nepriimtinas mokslo ir mokslininkų politizavimas, vertinimas pagal pažiūras, o ne kompetenciją ir įsitraukimą, – sakė rektorius. – Sudarant tarybą kaip tik reikia išvengti dalinimosi. Aš pats net nežinau, kas aš – ar kairysis, ar dešinysis. Aš negaliu paaiškinti šitų dalykų. Mes neskirstom mokslininkų, ekspertų į kairiuosius ar dešiniuosius, mes ekspertus skirstome pagal tai, kiek jie gali ir nori dalyvauti įvairiose ekspertinėse veiklose. Čia esminis dalykas.“
Apie pasitraukimą iš tarybos antradienį feisbuke pranešė ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė Margarita Šešelgytė.
„Atsižvelgusi į Vyriausybės priimtą sprendimą ir viešai pateiktus paaiškinimus dėl Valstybės pažangos tarybos sudėties keitimo, matau, kad mano tolesnis dalyvavimas šios tarybos veikloje šiame etape nebegali būti tęsiamas. Nesu „kairioji“ mokslininkė, mokslas savo esme turėtų būti neutralus. Taip pat manau, kad valstybės ateities viziją kurti ir įgyvendinti turėtų įvairių ideologinių stovyklų atstovai. Tik taip ji būtų sėkminga“, – rašė ji.
BNS skelbė, kad reaguodamas į situaciją dirbti minėtoje taryboje atsisakė ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas, Lietuvos kultūros instituto direktorė Julija Reklaitė.
Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija valstybės ateities projektavimo bei jos pažangos klausimais.
Jos tikslas – telkti valstybės institucijų ir įstaigų bei visuomenės pajėgas valstybės ir visuomenės ateities raidai analizuoti, modeliuoti, projektuoti, valstybės pažangos idėjoms skleisti ir su šiais klausimais susijusiems pasiūlymams Vyriausybei bei Seimui teikti.
Taryba privalo stebėti, kaip įgyvendinama pažangos strategija „Lietuva 2050“, vertinti pasiektą pažangą, prisidėti prie kitų strateginio lygmens planavimo dokumentų, skatinti viešas diskusijas apie šalies ir visuomenės ateitį, pažangos kryptis bei jų įgyvendinimo būdus.
Minėtai tarybai vadovauja premjeras. Ją sudaro daugiau kaip pusšimtis narių. Į tarybą kviečiami parlamentinių frakcijų ir valdžios institucijų atstovai, Lietuvai nusipelnę visuomenės veikėjai ir valstybės pažangai svarbių sričių atstovai.
Pastarąjį kartą Valstybės pažangos tarybos sudėtis atnaujinta birželio 11 dieną, kai Ministrų kabinetui vadovavo Gintautas Paluckas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
