Spausti „patinka“ kur papuola socialiniuose tinkluose tapo tikrai pavojinga. Tai dar kartą įrodo Vilniaus universitetą sudrebinusi istorija.
Vasarą minint sąjūdžio 30-metį Seime kalbą rėžė vienas Filosofijos magistro studentas Vytautas Vyšniauskas.
„Ta nejauki tuštuma primena kare išmirusios tautos kapą, ant kurio teliko beprasmiu virtęs žodis tėvynė. Mes į tai reaguojame kalbos apie sėkmės Lietuvą ir globalios Lietuvos perspektyvą. Ir ką? prisišnekėjome. Net 82 proc. moksleivių svarsto apie emigraciją“,– kalba magistrantas.
Tokia kalba vieniems patiko, o kitus supykdė, todėl po jos pasirodžiusios antraštės ir komentarai vilnijo ir Feisbuko tinkle. Čia atsirado ir įžeidžiantis scenaristo Jono Banio komentaras.
„Vytautas Vyšniauskas yra ne partizanas, o Karbauskio byb****pys. <…>“, – rašė profesorius socialiniame tinkle.
Tokį įžeidžiantį komentarą pamėgo arba kitaip tariant „palaikino“ ir Vilniaus universiteto tarybos narys profesorius Paulius Subačius.
„Tai, kad profesorius išreiškė pritarimą necenzūriniais žodžiais mane išplūdusiam komentarui, mane dar labiau suglumino, nei pats tas komentaras. Vis dėlto profesorius yra išsilavinęs kultūringas žmogus. Viešoj erdvėj kalbėdamas kadangi yra 10metį buvęs mokslo akademijos pirmininku, faktiškai reprezentuoja katalikų bendruomenę“, – sakė V. Vyšniauskas.
Dėstytojas savo Facebooko paskyroje išreiškė kritišką nuomonę ir į studento paskelbtą mokslinį straipsnį.
O po tokios nuomonės ir paspaudimo „patinka“ prie įžeidžiančio komentaro į Vilniaus universiteto etikos komisiją kreipėsi du studentą užstojantys ir profesoriaus Subačiaus etika Facebooke susirūpinę dėstytojai. Etikos sargai situaciją ėmėsi svarstyti.
Pats profesorius Subačius situacijos aiškinti nenori. Bet etikos komisija nuobaudos jam visgi neskyrė. Nusprendė, kad sunku interpretuoti ką reiškia paspaudimas „patinka“, mat tai gali reikšti ir kitką. Kitaip būtų, jei dėstytojas pats būtų parašęs įžeidžiantį komentarą.
„Reikia pagalvoti ir apie tai, kokias pasekmes tas sprendimas gali turėti. Vienas iš blogiausių dalykų yra tai, kad toks sprendimas sukuria precedentą, kai faktiškai ra legitimuojamos patyčios per trečiuosius asmenis tarp akademinės bendruomenės narių“, – sako V. Vyšniauskas.
„Manau, kad dar po 5-10 metų nusistovės aiškios ribos, kur žmonės kalba kaip vieši asmenys ir kur kalba kaip privatūs asmenys. Turi teisę reikšti savo emocijas, mintis. Nes taip eidami, mes tuoj prieisim prie situacijos, kai turėsim aiškintis, dėl ko mes juokiamės kur nors, nes turbūt tai mums juokinga ir tai rodo ką nors bloga apie mus. Inžinierius negali dirbti savo darbo nes juokiasi iš seksistinio juokelio“, – sako komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus.
Visame pasaulyje vilnijančios bylos, kai po Facebooko komentaro žmogus atleidžiamas iš darbo, vis dažniau veda prie diskusijų, kada socialinius tinklus galima vadinti privačia, kada vieša erdve. Lietuvoje atleidimų taip pat būta.
Vienas iš viešų vyko 2013 metais, kai radijo stoties žurnalistė Facebooko paskyroje pavadino debilu savo darbdavį, „Pūko“ savininką Kęstutį Pūką.
