Po teismų sprendimų į aklavietę patekusi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK) siūlo pildyti Visuomenės informavimo įstatymą, numatant aiškią tvarką, kaip visuomenė turi būti informuojama apie valstybės institucijų darbą.
Be to, VTEK ragina Valstybės kontrolę atlikti auditą ir įvertinti, ar tinkamai naudojamos visuomenei informuoti skirtos lėšos.
Ketvirtadienį posėdžiavusi VTEK paskelbė savo rezoliuciją dėl Visuomenės informavimo apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą.
Joje primenama, kad Konstitucija įtvirtina valdžios įstaigų tarnavimo visuomenei principą. „Valstybinės tarnybos teikiamomis galimybėmis negali būti naudojamasi asmeniniams interesams tenkinti“, - rašome dokumente.
Tarnybinės etikos sargų parengtose rekomendacijos valstybės ir savivaldybių institucijoms pabrėžiama, jog „visuomenei neturi kilti abejonių, kad visuomenės informavimui skirtos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų biudžeto lėšos naudojamos įstaigų vadovų ar kitų tarnautojų įvaizdžiui formuoti ir gerinti, jų populiarumui didinti, siekiant politinių ar karjeros tikslų ateityje“.
VTEK teigimu, žiniasklaidos priemonėse negalima skelbti iš įstaigos biudžeto lėšų apmokamos užsakytos informacijos, išskyrus socialinę reklamą, pateikiamą nuasmeninta forma, trumpus esminius ir visuomenei svarbius pranešimus.
Be to, privalu aiškiai nurodyti užsakytos informacijos užsakovą.
Rezoliucijoje rašoma, kad „informacija apie įstaigų veiklą racionaliausiu būdu ir mažiausiomis sąnaudomis turi pasiekti didžiausią įmanomą tikslinės auditorijos dalį, visada atsižvelgiant į tai, kam (visai visuomenei ar tam tikrai visuomenės daliai yra skirta informacija), kurią ketinama skelbti“.
Etikos sargai pataria vengti leisti biudžeto lėšas tarpininkams, jeigu valstybės įstaiga ar jos padalinys turi savo visuomenės informavimo skyrių.
„Kiekvienais metais iki sausio 31 d. įstaigų interneto tinklalapių skyriuose „Naujienos“ turi būti skelbiama, kokiomis Lietuvos visuomenės informavimo priemonėmis praėjusiais kalendoriniais metais įstaiga naudojosi informacijai skleisti ir kiek šiam tikslui buvo panaudota valstybės biudžeto lėšų“, - teigiama VTEK rezoliucijoje.
Priimti šią rezoliuciją VTEK nutarė po to, kai rugsėjo 8 d. Vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, jog žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė nenusižengė įstatymams reklamuodamasi už valstybės pinigus.
Pernai birželį VTEK priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, jog ministrė, besireklamuodama už valstybės pinigus, nusižengė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymui ir net turėjo iš to asmeninės naudos.
Plačiau apie tai – LNK žinių videoreportaže.
