„Sprendimą registruoti kandidatu VRK priima kolegialiai, ir tai yra sprendimas, ne išvada ar atsakymas“, – BNS pirmadienį sakė L. Petronienė, komentuodama demokratų kaltinimus VRK vilkinant atsakymą demokratams dėl jų atstovo kandidatavimo galimybių.
Demokratai į VRK kreipėsi pernai spalį, prašydami atsakyti, ar NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Briuselyje dirbęs G. Jeglinskas atitinka reikalavimą, kad prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje.
Partijos vadovas Saulius Skvernelis piktinasi, kad komisija galutinio atsakymo taip ir nepateikė, sakydama, kad šiuo metu neturi teisinio pagrindo vertinti, ar G. Jeglinskas atitinka Rinkimų kodekse keliamus reikalavimus.
„VRK, galimai tenkindami didžiausios valdančiosios partijos įgeidžius, daro viską, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus G. Jeglinskas negalėtų dalyvauti pavasarį vyksiančiuose prezidento rinkimuose“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį paskelbė S. Skvernelis.
Pasak L. Petronienės, komisija paprašė demokratų pateikti papildomos informacijos dėl G. Jeglinsko atitikimo sėslumo reikalavimui, bet galutinio atsakymo iki sprendimo dėl registracijos duoti nėra galimybių, nes tik komisija sprendžia dėl pretendento registravimo kandidatu, ir tai yra kolegialus sprendimas.
„Pati partija kreipėsi kilus abejonėms dėl kandidato registravimo, VRK pasiūlė pateikti papildomus duomenis, kad būtų įvertintos visos aplinkybės, ir jos bus įvertintos“, – teigė L. Petronienė.
Demokratai skelbia VRK sausio pradžioje pateikę G. Jeglinsko trejų metų finansines išlaidas Lietuvoje, įsitraukimo į Lietuvos politiką ir aktualijas įrodymus, taip pat teisininkės Agnės Juškėvičiūtės-Vilienės teisinės situacijos vertinimą.
„Pateikti dokumentai pagrindžia, kad G. Jeglinskas atitinka Rinkimų kodekse keliamus reikalavimus kandidatui dėl sėslumo, nes su Lietuva jį sieja stiprūs ir nepertraukiami asmeniniai, socialiniai bei ekonominiai santykiai“, – sakoma demokratų skelbtame pranešime.
Rinkimų kodeksas numato, kad prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, kuris ne trumpiau kaip trejus pastaruosius metus gyvena Lietuvoje, iki rinkimų dienos yra sukakęs ne mažiau kaip 40 metų ir gali būti renkamas Seimo nariu.
G. Jeglinskas 2019–2022 metais ėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas. Anksčiau jis yra buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, tarnavo būrio vado pareigose Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje, dirbo karinėje žvalgyboje, 2017–2019 metais buvo krašto apsaugos viceministru.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
