Naktį iš kovo 30-osios į 31-ąją neteksime vienos valandos. Lietuva pereis prie vasaros laiko, todėl trečią valandą nakties laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda į priekį. Tokiu ritmu gyvensime iki paskutinio spalio sekmadienio, kai vėl bus grįžtama prie žiemos laiko.
Dėl laiko keitimo – diskusijos
Laikrodžio rodyklių sukinėjimas kiekvienais metais sukelia nemažai diskusijų. Viena pusė teigia, kad tokiu būdu taupoma energija ir naudingos darbo valandos, kiti pyksta, kad ritmo keitimas trikdo nervų sistemą, mažina darbingumą, o tariamoji nauda – tik mitas, nes energijos ne tik nesutaupoma, bet suvartojama dar daugiau. Dėl šių priežasčių kai kurios valstybės atsisakė laiko kaitaliojimo, tuo metu Lietuva, kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, taip gyvens dar ne vienerius metus.
Sveikatai reikšminga ir viena valanda
„Kas pusmetį dėl laiko kaitaliojimo žmonės priversti adaptuotis. Nors laikrodžio rodyklė pasukama į priekį tik viena valanda, net ir toks laiko pokytis gali išderinti nusistovėjusį žmogaus bioritmą. Bet koks bioritmo sutrikdymas nepraeina be pasekmių. Paveikiami visi: vieni mažiau, kiti daugiau. Priklauso nuo to, koks žmogaus amžius, sveikatos būklė, koks psichikos jautrumas“, – sako Šiaulių Psichikos sveikatos centro psichiatrė Laima Šėporaitienė.
Einame prieš gamtą?
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis pasisako prieš laiko kaitaliojimą. „Man teko dalyvauti pirmajame pasauliniame miego sutrikimų kongrese. Visi gydytojai, kurie dirba miego sutrikimo klausimais, kategoriškai pasisako prieš laiko sukinėjimą. Kaip žinia, miego sutrikimus lemia smegenyse esanti kankorėžinė melatonino liaukutė, kuri reaguoja į šviesą ir gamina arba negamina melatoniną. Nuo to priklauso, ar mes miegame, ar mus kankina nemiga“, – pasakoja specialistas.
Jo teigimu, laiko nereikėtų kaitalioti. „Mūsų laikrodžiai blogai pasukti – šiuo metu turėtų būti valanda daugiau. Rytais prievartaujame save, miegame ilgiau, atsikeliame tada, kai saulė jau būna aukštai pakilusi. Išeiname į darbą, kai būna šviesu, o turėtų tik brėkšti. Štai vakare, kai einame iš darbų, jau būna tamsu. Mes nebegalime pasivaikščioti, pasidžiaugti saulės šviesa. Dėl šios priežasties atsiranda vitamino D trūkumas, blogėja mūsų nuotaika, miegas.“
A. Lukošaitis tvirtina, kad geriausia sekti gamtos pavyzdžiu: „Atkreipkite dėmesį į gamtą. Saulė tik pateka – paukščiai pakyla, saulė nusileidžia – visi miega. Tai kodėl mes darome priešingai?“
Neurologas tikina, kad laiko kaita neigiamai veikia visus, o ypač vaikus. Maždaug porą mėnesių po laikrodžio rodyklių pasukimo neurologai sulaukia daugiau pacientų besikreipiančių dėl nervų sistemos sutrikimų. „Žmonėms sunku adaptuotis. Jautrėja jų nervų sistema, tuos kelis mėnesius jie būna ne visai savimi“, – sako gydytojas.
A. Lukošaitis dėl laiko kaitos daromo neigiamo poveikio žmonėms kalbėjosi su sveikatos apsaugos ministru: „Bandžiau įtikinti, kad būtina šią direktyvą atšaukti visoje Europoje. Tačiau atsakymas nenudžiugino – trūksta įrodymų dėl neigiamo poveikio.“
Gyventi su pusvalandžio rezervu
Šiauliuose dirbantis gydytojas psichoterapeutas Vidmantas Stulpinas antrina A. Lukošaičiui, sakydamas, kad laiko pasukimas į priekį ar atgal paveikia žmonių sveikatą. „Žmonės šiuo pereinamuoju laikotarpiu pasitaikančių sveikatos sutrikimų nelinkę sieti su bioritmo sutrikdymu, tačiau gali būti, jog būtent vienos valandos pokytis lemia miego sutrikimus, nuovargį, nedarbingumą, blogą nuotaiką.“
Paklaustas, ką daryti žmonėms, sunkiai prisitaikantiems prie laiko pokyčių, V. Stulpinas pataria visus metus gyventi pasiliekant pusvalandžio rezervą. „Reikėtų tiek žiemos, tiek vasaros laiku laikytis kėlimosi ir gulimosi režimo, pusės valandos intervale. Tai subalansuos visos valandos pokyčius“, – sako psichoterapeutas.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
