Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) ėmėsi užduoties suprantamai paaiškinti gyventojams, kodėl, pasaulio rinkose pingant naftai, šilumos kaina nemažėja, o gamtinių dujų kitąmet prognozuojama net didesnė.
Minėta komisija primena, kad centralizuotai tiekiamos šilumos kainos tiesiogiai priklauso nuo perkamų gamtinių dujų kainų, o šios - nuo mazuto kainų pasaulio rinkose. Mazutas pinga ir brangsta priklausomai nuo naftos kainų, kurios gali staigiai augti ar kristi.
Šiuo metu dėl pasaulio ekonominės krizės naftos kainos krito ir yra mažesnės nei 2008 m. pradžioje, o rekordus jos mušė birželio - liepos mėnesiais. Tuo tarpu mazuto kaina į naftos kainų kritimą sureagavo tik po dviejų mėnesių. Spalio - lapkričio mėnesiais mazuto kainų augimas sustojo ir dabar pradeda mažėti, o gamtinių dujų kainų kritimo turėtume tikėtis tik atpigus mazutui.
Dujų kainų augimas spalį pasiekė piką, o šiuo metu jau stebimas nežymus jų mažėjimas. Tad centralizuotai tiekiamos šilumos kainų stabilizavimosi ar net mažėjimo, anot VKEKK, sulauksime vėliau, kai įmonės padengs susikaupusį nuostolį dėl staigaus gamtinių dujų kainų augimo ir ateis laikas (pagal teisės aktus - du kartus per metus) perskaičiuoti kainas pagal tuo metu rinkoje parduodamų jau pigesnių gamtinių dujų kainas.
Esą gali kilti įtarimas, kad įmonės iš gamtinių dujų kainų svyravimo užsidirba papildomų pajamų ir prasidėjus dujų pigimui vartotojai monopolininkui permoka. Komisija tikina, kad tokios galimybės nepalieka, nes perskaičiuodama kainas patikrina dujų įmonių sąskaitas už kurą. Jei šilumos tiekėja būtų mokėjusi mažiau, nei buvo numatyta kainos savikainoje, permokėta suma būtų mažinama būsimam kainos galiojimo laikotarpiui.
VKEKK nuomone, siekiant išvengti staigaus - 40 ar 50 proc. bei dar didesnio - kainų šuolio, reikėtų leisti įmonėms lanksčiau reaguoti į kuro rinkos tendencijas ir pingant ar brangstant kurui nedelsiant perskaičiuoti kainas.
Iš Rusijos perkamų dujų kainoms vietinis reguliavimas įtakos neturi, todėl pagrindinis energetikos kainų reguliuotojo uždavinys - sužiūrėti, kad nedidėtų reguliuojamų įmonių išlaidos kitoms su kuru nesusijusioms reikmėms.
Komisija primena, kad jeigu maksimaliai išnaudotume turimą vietinį kurą (malkas, durpes ir kt.), tai šilumos savikainą galėtume sumažinti apie 25 proc. Tačiau reikia laiko, kad šios investicijos duotų naudą. Kita galimybė mažinti sąnaudas - senų namų renovacija, o trečias svarbus aspektas - gyventojai turėtų kurti bendrijas, kurios gintų jų interesus ir priverstų paslaugų teikėjus bei namų administratorius padėti sutvarkyti bendrai naudojamą turtą, ieškoti racionalių sprendimų, kaip mažinti išlaidas šilumai ir kitoms komunalinėms paslaugoms.
