Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos energetinių šaltinių ir malonės – visiems gerai žinomas faktas. Tačiau per beveik du dešimtmečius, deja, nepadaryta nieko, kad ta priklausomybė mažėtų. Net ir po nesenos istorijos su naftotekio į Mažeikius remontu nėra jokių išvadų ir veiksmų.
Dabartinio Maskvos ir Kijevo ginčo dėl dujų tiekimo metu kai kurioms ES valstybėms kilo rimtų energetikos problemų. Ypač toms, kurios visiškai priklausomos nuo rusiškų dujų: Slovakijai, Bulgarijai. Prie jų priklauso ir Lietuva. Tiesa, šį kartą problema mus aplenkė, nes dujas gauname kita šaka. Tačiau neturėtume pamiršti penkerių metų senumo istorijos, kuomet tiekimas nutrūko būtent šia, per Baltarusiją einančia šaka. Tiek Slovakija, tiek Bulgarija įvykdė stojimo į ES sutarčių įsipareigojimą – išjungė savo branduolinius reaktorius. Jau šių metų pabaigoje tai bus priversta padaryti ir Lietuva. Kritiška Slovakijos, Bulgarijos ir kai kurių kitų šalių energetinė padėtis, užsitęsus Rusijos ir Ukrainos nesutarimams, rodo, jog Europos Sąjunga negali garantuoti savo narių energetinio saugumo. Kaip niekas negali garantuoti, kad dujų tiekimo problemos vėl nekils baltarusiškoje šakoje. O juk uždarius Ignalinos AE dujos taps ir pagrindiniu elektros gamybos šaltiniu.
Šiandien, matydami šalančius slovakus ir bulgarus, stojančias jų įmones, apmirusį miestų gyvenimą, turime rimtai ruoštis ateinantiems metams. Tiesiog galimoms neigiamoms pasekmėms energetikos srityje būtina užbėgti už akių. Tam reikia nedelsiant aukščiausiu lygiu kreiptis į Europos Komisiją ir išsiderėti, kad susidarius kritinei situacijai EK pritaikytų išlygą ir būtų galima atnaujinti įšaldytos Ignalinos atominės elektrinės veiklą. Dar geriau būtų, jei pavyktų išsiderėti pratęsti IAE darbą bent keleriems metams. Proga tam kaip niekad dėkinga. Būtent derėtis ir būtent dabar. Beje, visai nesuprantami Prezidento V.Adamkaus pasamprotavimai, kad „klausimas per ankstyvas“. O kada bus ne per ankstyvas – kai užsisuks kraneliai ir pradėsime šalti? Nei šiandien, nei sekančiais ar dar sekančiais metais alternatyvos energetinės krizės atveju be Ignalinos atominės elektrinės neturime. Kitų realių alternatyvų geriausiu atveju galime tikėtis po 4-5 metų.
Kilus dujų krizei Europoje, premjeras A.Kubilius, atrodo, suprato problemos rimtumą. Belieka laukti konkrečių veiksmų ir tikėtis, kad priešingai nuo savo pirmtakų jis elgsis atsakingai. IAE uždarymo akivaizdoje A.Brazausko – G.Kirkilo vyriausybės valstybę paliko energetinėje duobėje, ne tik klupdančioje Lietuvą prieš Rusiją, bet ir krizės atveju žiemos sąlygomis galinčią sukelti katastrofą. Tai visai reali grėsmė, nes dujų atsargų Lietuva teturi vos vienai savaitei, o ir pačios saugyklos tik kaimyninėje Latvijoje. 2007-2008 m. G.Kirkilo vadovaujamos valdančiosios daugumos, beje, palaikant A.Kubiliaus opozicijai, „pasiekimai“ energetikos srityje daugiau negu liūdni: prekybininkų sukurtas Leo.lt su labai neaiškiomis perspektyvomis ir galimomis pasekmėmis, imituotos derybos su Europos Komisija dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo, blokuota pilietinė parašų rinkimo iniciatyva dėl referendumo šiuo klausimu, pagaliau sužlugdytas ir pats referendumas.
Piliečiai buvo žymiai sąmoningesni ir atsakingesni už valstybės ateitį: 1 156 732 referendume pasisakė už IAE darbo pratęsimą. O tai – 88,58 procentai referendume balsavusiųjų piliečių. Skaičiai pakankamai įspūdingi. Žmonės puikiai suprato šio klausimo svarbą. Tačiau valdžia nepadarė nieko, kad piliečiai būtų pakankamai informuoti ir tinkamai pakviesti dalyvauti referendume. Strategiškai svarbus klausimas buvo lyg tarp kitko – paįvairinti Seimo rinkimus. O pritrūko vos poros procentų didesnio rinkėjų aktyvumo.
Tenka pastebėti, jog dujų krizės akivaizdoje, Slovakijai ir Bulgarijai pareiškus, kad bus atnaujintos įšaldytų Bohunicės bei Kozlodujaus AE darbas, Europos Komisijos tonas dėl galimų sankcijų dėl savavališko sutarčių sulaužymo nebuvo kategoriškas. Iš vienos pusės tai reiškia, kad EK supranta savo bejėgiškumą susidariusioje situacijoje, iš kitos pusės tokiai valstybei kaip Lietuva suteikia galimybę derėtis. Būtent derėtis, o ne laužyti susitarimus. Todėl šiandien keliamas klausimas IAE tema, būtų klausimas pačiu laiku. A.Kubilius turi šansą ištaisyti ankstesnes klaidas ir padaryti tai, ko G.Kirkilas nedarė. Naujoji valdžia turi virš milijono LR piliečių įpareigojimą derėtis. Tikėkimės, kad premjeras bus solidarus su savo tauta. Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimas šiandien yra strateginis nacionalinio saugumo klausimas.
Ir dar vienas argumentėlis. Dabar Lietuvoje labai madinga kalbėti apie smaugiamą verslą. Tačiau niekas taip jo negali smaugti kaip energetinė krizė. Europa šiomis dienomis tai patiria savo kailiu. Premjeras A.Kubilius turi svertus savo rankose, kad to išvengtume. Belieka sėkmingai jais pasinaudoti.
Violeta Linkienė, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pavaduotoja
