Būdama 66-erių moteris pasiskolino iš SEB banko apie 900 tūkst. Lt nekilnojamojo turto projektui turimame žemės sklype plėtoti, tačiau projektui žlugus moteris pateikė prašymą iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Tai yra pirmoji fizinio asmens bankroto byla Vilniaus mieste.
„Vilniaus miesto apylinkės teismo priimta nutartis tėra pirmas fizinio asmens bankroto procedūros etapas, toliau laukia kreditorių reikalavimų tenkinimo ir asmens mokumo atkūrimo plano rengimas bei jo vykdymas. Jei asmuo tinkamai vykdys kreditorių patvirtintą planą, pasibaigus plano terminui visos iki tol nepadengtos bankrutuojančio asmens skolos bus panaikintos“, – teigia Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX advokatas Marius Tamošiūnas, kuris teismo buvo paskirtas moters bankroto administratoriumi. Teismui nutarus iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, administratorius informuoja apie tai asmens kreditorius ir sudaro bei pateikia tvirtinti teismui kreditorių reikalavimų sąrašą. Teismo patvirtinti kreditoriai savo susirinkimuose vėliau sprendžia visus svarbiausius bankroto proceso klausimus.
Įstatymas numato bankrutuojančio asmens pareigą parengti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir asmens mokumo atkūrimo planą, kuris neabejotinai yra svarbiausias bankroto procedūros dokumentas. Parengus planą bei administratoriui parengus išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių, planas perduodamas tvirtinti kreditorių susirinkimui. Svarbu tai, kad net ir kreditoriams nepatvirtinus asmens paruošto plano, planą gali patvirtinti teismas. Pasak Mariaus Tamošiūno, ši taisyklė yra labai svarbi ir sveikintina, kadangi tai sudarys sąlygas daug didesniam asmenų ratui pasinaudoti šia įstatymų leidėjo suteikta galimybe civilizuotais būdais išvengti nepakeliamų finansinių įsipareigojimų.
„Teismo teisė patvirtinti planą, kuriam dėl kokių nors priežasčių nepritarė kreditoriai, leis gerokai plačiau taikyti šią procedūrą nei, pavyzdžiui, savo prigimtimi panašią įmonių restruktūrizavimo procedūrą. Nors Įmonių restruktūrizavimo įstatymas galioja nuo 2001 m., per visą laikotarpį sėkmingai įvykdyti tik keletas restruktūrizavimo procedūrų, kadangi įmonėms paprasčiausiai nepavykdavo gauti kreditorių pritarimo mokumo atkūrimo planui“, – pažymi advokatas.
Nors kol kas dar gana sunku prognozuoti, kiek teismai bus linkę tvirtinti kreditorių pritarimo nesulaukusius planus, M. Tamošiūno nuomone, būtų geriau leisti su mokumo problemomis susiduriantiems asmenims šias problemas spręsti tokiu teisėtu ir teisiškai reglamentuotu būdu, kadangi priešingu atveju tai skatina nemokius asmenis dirbti ar verslą vykdyti nelegaliai, savo pajamas slėpti nuo kreditorių ir išieškojimus vykdančių antstolių. Taip pat kol kas neaišku, kokios trukmės mokumo atkūrimo planai bus tvirtinami teismų praktikoje, kadangi įstatymas tai reglamentuoja labai abstrakčiai – plano trukmė gali būti iki 5 metų.
„Pradėjus veikti fizinio asmens bankroto institutui, iškart sulaukėme labai didelio susidomėjimo šia procedūra. Besidominčiuosius galimybe bankrutuoti galima būtų sąlyginai suskirstyti į dvi dideles grupes. Visų pirma, tai verslininkai, laidavę kredito įstaigoms už savo įmones, kurių verslas žlugo ekonominio nuosmukio metu. Antra, tai ekonominio pakilimo laikotarpiu banko kreditus – dažniausiai būsto pirkimui ar verslo tikslais – gavę asmenys, kurie šiuo metu nebeišgali mokėti banko kredito įmokų. Pastarųjų įsigyto už kredito lėšas turto vertė šiuo metu yra ženkliai nukritusi lyginant su įsigijimo metu buvusiąja, todėl turto vertės nepakanka padengti įsipareigojimams,“ – pabrėžia M. Tamošiūnas.
Fizinio asmens bankroto įstatymas buvo priimtas 2012 m., tačiau įsigaliojo tik 2013 m. kovo 1 d. Šiuo metu bankrutuoti gali nemokūs asmenys, kurių skolos sudaro bent 25 000 litų. Fizinis asmuo bankrutuoti gali ne dažniau kaip kas 10 metų. Šiuo metu Lietuvoje bankroto bylos yra iškeltos 5 fiziniams asmenims.
