Kaip pirmasis pranešė naujienų portalas lrt.lt, nuo spalio 29 d. atšaukiamos Vilniaus miesto savivaldybės įmonių „ID Vilnius“, „Vilniaus vystymo kompanija“, „Miesto gijos“, „Grinda“ ir „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) valdybos.
Tuo metu nuo lapkričio įsigalioja pasikeitęs Darbo kodekso reglamentavimas dėl darbuotojų įtraukimo į valstybės ir savivaldybių įmonių valdybas – Vilniaus savivaldybės administracija teigia, kad jos sprendimas susijęs būtent su šiais pakeitimais.
Anot A. Syso, dėl šios situacijos gali būti taisomas Seimo jau priimtas įstatymas.
„Tai labai blogas pavyzdys ir tai parodo, koks Vilniaus savivaldybės administracijos požiūris į darbuotojus. (…) Daug metų buvo ruošiama ši pataisa, vyko diskusijos, ir niekas negalvojo, kad (savivaldybė – ELTA) taip nesąžiningai elgsis“, – Eltai teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas.
„Pažiūrėsime, gal pataisysime įrašą Darbo kodekse iki jo įsigaliojimo, kad vis tiek valdybose reikės turėti (darbuotojų atstovus – ELTA). Nenuleisime rankų“, – pabrėžė parlamentaras.
A. Sysas aiškino, kad rengiant įstatymo pakeitimus išimtis dėl galimybės neįtraukti darbuotojų atstovų valdybose, kurių kadencija prasidėjo iki naujos tvarkos įsigaliojimo, buvo numatyta siekiant išvengti papildomų procedūrų tais atvejais, kai iki jų darbo pabaigos likęs palyginti trumpas laikas.
„Mes galvojome sąžiningai – kam baigiasi laikas valdybose, kad nebūtų papildomų problemų, tai paprasčiausiai netaikyti. Tai padarėm išimtį“, – sakė BFK pirmininkas.
„Dabar pasirodo, kad jeigu nereaguoja į šitą sprendimą, tai, manau, ir kitose, netgi valstybinėse įmonėse, kuriose turi būti darbuotojų atstovai, jų nebus“, – akcentavo A. Sysas.
Anot parlamentaro, darbuotojų atstovų įtraukimu į valstybės ir savivaldybių įmonių valdybas siekiama didesnio sprendimų skaidrumo ir geresnio darbuotojų informavimo apie įmonių veiklą.
„Pirmiausia, kad darbuotojai būtų informuojami, kas vyksta, kad būtų didesnis skaidrumas. Visi šneka apie skaidrumą, bet tada, kai pradedi kalbėti, kad ateis darbuotojas, jų atstovas, tai surandama tūkstantis priežasčių to nedaryti“, – teigė jis.
„Jeigu mes kartu kuriame Lietuvą, tai tie žmonės turi dalyvauti. O ne – susirenka grupelė suinteresuotų asmenų ir priiminėja sprendimus“, – pridūrė A. Sysas.
Ministrė: tai apgailėtina ir ciniška
Vilniaus savivaldybės sprendimą sukritikavo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Jos teigimu, spalio 29-oji pasirinkta sąmoningai, siekiant dar ketverius metus išvengti darbuotojų atstovų įtraukimo į bendrovių valdybas.
„Tai, ką dabar daro Vilniaus miesto savivaldybė, yra apgailėtina ir ciniška. Kol viešai kalbama apie socialinį dialogą ir darbuotojų įtraukimą, realybėje imamasi manipuliacijų tam, kad darbuotojų atstovų dar ketverius metus nebūtų savivaldybės įmonių valdybose“, – socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienį rašė I. Ruginienė.
„Specialiai pasirinkama spalio 29-oji – likus vos kelioms dienoms iki naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimo. Tikslas akivaizdus: suspėti suformuoti valdybas taip, kad darbuotojų balso jose neatsirastų“, – pabrėžė ji.
Pasak I. Ruginienės, toks sprendimas yra „visiškas socialinio dialogo principų ignoravimas ir didžiulė nepagarba darbuotojams“.
„Darbuotojų balsas nėra nepatogumas, kurį galima apeiti machinacijomis. Jis turi būti girdimas, o ne nuleidžiamas į šiukšliadėžę“, – teigė socialdemokratė.
Bužinskas: nauja tvarka palieka praktinių neaiškumų
Visgi, anot Vilniaus administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko, nuo lapkričio įsigaliojantys Darbo kodekso pokyčiai palieka daug neaiškumų, pagal kokius kriterijus valdybos nariai turėtų būti atrenkami.
„Naujasis reglamentavimas palieka praktinių neaiškumų: pagal kokius kompetencijų ir nepriklausomumo kriterijus būtų atrenkami darbuotojų ar profesinių sąjungų atstovai, kaip būtų valdomi galimi interesų konfliktai. Sprendžiant atlygio politikos, organizacinės struktūros ar kitus darbuotojus tiesiogiai liečiančius klausimus, nusišalinimai galėtų apsunkinti valdybos darbą“, – savo „Facebook“ paskyroje skelbė jis.
„Iki dabar nėra aišku, kas ir kokiais principais apskritai galės darbuotojus atstovauti. Būtent todėl ir nutarėme iš naujo suformuoti Vilniaus miesto savivaldybės valdomų (įmonių – ELTA) valdybas – taip jos galės dirbti visą ketverių metų kadenciją pagal šiuo metu galiojančius įstatymus“, – tikino savivaldybės administracijos vadovas.
A. Bužinsko teigimu, valdybos tikslas yra palaikyti sėkmingą įmonės darbą ir užtikrinti, kad darbuotojai būtų patenkinti, valdyba, pasak jo, taip pat turi būti sudaroma pirmiausia kompetencijų pagrindais.
„Valdyba nėra skirtingų interesų grupių atstovybė. Jos nariai turi veikti visos įmonės interesais, objektyviai prižiūrėti vadovybės darbą ir turėti įmonei reikalingas kompetencijas – nuo finansų ir strategijos iki teisės, rizikų valdymo bei konkretaus sektoriaus išmanymo“, – aiškino jis.
Administracijos vadovo teigimu, darbuotojų balsas jau yra ir toliau bus girdimas Vilniaus savivaldybės įmonėse.
„Darbuotojų įsitraukimas yra viena iš sudėtingų temų, Vilniaus įmonių grupėje dažnai įtraukiama ir į vadovo metines užduotis. Tam, kad šis rodiklis augtų reikia taikyti kompleksines priemones, o ne bukuoju būdu pasakyti, kad paskirsime darbuotojų atstovą ir visos bėdos išsispręs“, – sakė jis.
Anot A. Bužinsko, Vilniaus savivaldybė iš pat pradžių nepritarė Seime svarstytiems pokyčiams, tačiau į jos nuomonę esą nebuvo įsiklausyta.
Profesinės sąjungos kreipėsi į merą
Sostinės sprendimui nepritarianti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) ketvirtadienį kreipėsi į Vilniaus merą, prašydama jį atšaukti ir prieš formuojant naujas valdybas pradėti konsultacijas.
„Šį sprendimą vertiname ne tik kaip administracinį veiksmą: jis kelia principinį klausimą dėl pagarbos demokratiniu būdu priimtiems įstatymams ir įstatymų leidėjo valiai. Lietuvos Respublikos Seimas (…) pritarė Darbo kodekso pakeitimams ir aiškiai išreiškė valią stiprinti darbuotojų dalyvavimą valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių valdyme“, – teigiama kreipimesi.
„Todėl svarbu vertinti ne tik tai, ar savivaldybė formaliai turėjo teisę atšaukti valdybas, bet ir kodėl tai daroma būtent dabar bei kokio rezultato tokiu sprendimu siekiama. Formalus sprendimo teisėtumas savaime neatsako į klausimą, ar toks elgesys atitinka įstatymų leidėjo valią ir sąžiningo viešojo valdymo principus“, – nurodo profsąjungų atstovai.
Anot laikinosios LPSK pirmininkės Dalios Jakutavičės, profsąjungas neramina tokio sprendimo kuriamas precedentas.
„Vilnius yra didžiausia Lietuvos savivaldybė ir vienas didžiausių viešojo sektoriaus darbdavių. Jeigu viešasis sektorius demonstruoja, kaip prieš įsigaliojant darbuotojų teises stiprinančiam reguliavimui galima pakeisti faktines aplinkybes ir taip atitolinti jo poveikį, kokio elgesio tuomet valstybė gali reikalauti iš privataus verslo?“ – teigia ji.
ELTA primena, kad Seimas birželį pritarė Darbo kodekso pakeitimams, kuriais, be kita ko, numatytas darbuotojų atstovų dalyvavimas valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių valdybose.
Pagal priimtas pataisas, tokios bendrovės valdyboje turės būti mažiausiai vienas darbuotojų atstovas. Pakeitimais taip pat koreguojama kolektyvinių sutarčių sudarymo, darbo ginčų ir streikų reguliavimo tvarka.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
