Tęsiu toliau :)
Ir žemės klausimu kaltinti "lietuvių nacionalistų" nereikėtų - AWPL bonzos savus žemės reikalus susitvarkė labai sklandžiai. Daugelis iš jų mistiškai ją įgijo, nors yra kilę iš Gardino kraštų (ne paslaptis, po II pasaulinio Vilniaus mieste liko tik apie 10 proc jo senųjų gyventojų). Ryškiausiai žemės klausimų sprendimą Vilnijoje iliustruoja vienas man žinomas atvejis, kuomet žmogelis nedrąsiai ištiesė savo savivaldybėje dirbančiai tautietei 50 lt, o pastaroji arogantiškai iškėlė nosį ir pareiškė, kad jai reikia 800.
Reziumuojant galima pasakyti, kad liberalizuoti lenkų kalbos vartojimą Vilnijoje siautėjant AWPL būtų tas pats, kas Europos didmiesčių rajonuose, su musulmonų dauguma, įvesti šariatą, tikintis, kad fundamentalistai nesprogdins bombikių. AWPL tai būtų tik dar viena paskata teikti naujus reikalavimus, neretai ant tiek idiotiškus, kad, palyginus su jais, net ir Gervaldas nervingai rūko kampe (pvz. steigti lenkiškas mokyklas Kaune ir jo apylinkėse, kad "atlenkinti" tenykščius "sulietuvintus lenkus"). Šį klausimą bus galima spręsti tik tada, kuomet užaugs sąmoninga lenkiškojo jaunimo karta, kuri supras, kad su AWPL toli nenuvažiuosi.

Giedriau, Giedriau, o šventasis naivume ... Galvoji leidus lenteles viskas išsispręs ir Tomaševskis su visa AWPL taps Lietuvos patriotais? Čia, kaip sakytų vienas didmeistris, ne visai taip.
Bet pradėkime nuo pradžių. Tavo citata "niekas gi neprašo to daryti Žemaitijoje, kalbama tik apie lenkiškus kaimus ir miestelius". Prašo, AWPL radikalai sieks, kad dvikalbės lentelės privaloma tvarka būtų pakabintos visose savivaldybės, kur lenkų yra daugiau nei 10 proc., o taip pat, kad jas ant privačių pastatų būtų galima kabinti visoje Lietuvoje: tiek ir Žemaitijoje, tiek ir tavo gimtojoje Šėtoje.
Kita citata "gyventojai juos nesunkiai apeina prikabindami lenteles savo lėšomis". Tikriausiai prie sovietų į paradus savo noru žmonės eidavo? Realiai savanorių kabintojų yra mažuma, o kitus įvairiais būdais įkalba seniūnai. Ir lentelės gaminamos ne gyventojų, o savivaldybių lėšomis. Daugumai Vilnijos gyventojų ant tų lentelių nusispjaut. Ir juo labiau jie nemokės už jas pinigų, kurių ir taip ne per daugiausiai turi.
Dar vienas teiginys - "Vilnijos lenkai tarsi koks getas vienijasi apie jų interesus neva atstovaujančią Lenkų rinkimų akciją, ir ta vienybė tokia efektyvi, kad vos dviejų savivaldybių (iš 60) rinkėjai sugeba prastumti vieną iš dvylikos europarlamentarų". Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose gyvena mažiau nei pusė Lietuvos lenkų. Tik jose AWPL turi svertų spausti rinkėjus už juos balsuoti: tai koks ūsuotas dėdė mažaraštei bobutei pagrasina pensijų nemokėti ar diedukui keliuką perkasti, tai kokia "nesusipratusi" neturtinga šeima malkų ar maisto paketo negauna. Be abejo labai efektyviai veikia ir grasinimas piktais "litvinais", neva jiems atėjus į valdžią minėtose savivaldybėse įvyks holokaustas ir holodomoras viename ar bent jau prasidės trėmimai kažkur toli, pvz. į Skuodą, kur gyvena žmogėdros žemaičiai "dounininkai". Vilniuje, kur tokių svertų AWPL neturi, už ją tebalsuoja apie penktadalis lenkų.

Tikroviškai atrodytų. Ypač todėl, kad tas gatves nutiesė ir apgyvendino žydai, lenkai, baltarusiai, totoriai.

ar čia ne tas pats, "mažumų atstovas", kuris parašė "dzvyyratūkas mano taip graaažiai važiuoja, taip graaažiai važiuojja ,niekaip nesustoja?:)

:) bet ir mąstymo lygis.. tikras "mažumų" patriotas..:)) :))

Autoriaus nuo pat pradžių prisiimta klauidinga premisa apie metropolijos ir kolonijos santykius tarp Lenkijos ir Lietuvos (LDK? sic!), kad lengviau galima būtų lyginti su kitomis Europos valstybėmis. Suprask; valstybių pakraščiai visada etniškai mišrūs, na ir tarpetninės įtampos tarp tautinių mažumų, atsiradusių ne toje sienos pusėje yra dalykas neišvengiamas. Bet šitos paralelės buvusios LDK teritorijos daliai - dabartinei Lietuvos Respublikai - kažin ar taip primityviai taikytinos. Visų pirma autorius turėtų žinoti (jei nežino - net ir internete nesunkiai galima rasti informacijos). kad LDK net ir po visų bendroje valstybėje teritorinių ir suvereniteto apkarpymų iki pat tos valstybės dezintegravimo išliko ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOS LYGIATEISE PARTNERE. Kita kalba apie Lenkijos kultūrinę įtaką. Bet ta įtaka palietė tik tautos viršūnę. Žemesnio rango šlėktos vis dar mokėjo kalbėti lietuviškai pakankamai ilgai (kad ir Pilsudskio pavyzdys). Vilnijos lenkai - ne šios kultūrinės įtakos padarinys, o ir kalba jie visai kita kalba - ne ta literatūrine, kurios yra mokomi mokyklose. Situacija yra paradoksali tuo, kad palaikydami jų lenkišką lavinimą, mes tęsiame endekiškos prieškario Lenkijos Respublikos politiką, kuria buvo stengiamasi apslavėjusius (toli gražu dar nesuslavėjusius tuo metu)ir etniškai neapsisprendusius Vilniaus apylinkių gyventojus palenkti savo pusėn (padaryti lenkais). Tai gi padėtis yra kur kas sudėtingesnė; Lietuvos lenkai - ne etnosas, atsidūręs svetimos valstybės teritorijoje, jie (bent jau didžioji dauguma) čia gyveno visada. Pakanka pasižiūrėti į žemėlapį (arba į jų pavardes) - iki Lekijos dar gerokas gabalas. Bet va Baltarusija - čia pat. O kas gi ta dabartinė Baltarusija ir kas jos gyventojai (ypač vakarinės dalies)? Čia jau visai kitas klausimas, kuriuo, prieš rašant tokį straipsnį, autorius būtinai turėjo pasidomėti.
Manau, protinga būtų leisti įrašus asmens dokumentuose tomis formomis, kokias Lietuvos lenkai laiko priimtinomis - su visom "w,ó,ł,("ą" ir "ę" ir taip iš lenkų pasiskolinę turim). Dėl vietovardžių būčiau kategoriškai prieš, nes tokiu atveju gautume suslavintas lietuviškų pavadinimų karikatūras - tai iš principo skirtingas nuo, pavyzdžiui, Seinų apskrities Lenkijoje atvejis.
Aišku skamba kaip anekdotinis variantas, bet Vilnijos lenkams natūraliau būtų mokintis baltarusiškai, o ne jiems užsienietiškai skambančia lenkų kalba. Bet čia aš, be abejo tik juokauju. Tegul žmonės būna tuo - kuo nori būti jei tai nekenkia šalies saugumui (manau, kad nekenkia). Valstybė turi elgtis ramiai ir solidžiai(kol kas stebimos tik kažkokios savimi nepasitikinčio paauglio konvulsijos). Kaip šis regionas suslavėjo (labiausiai apie XIX a. vidurį), taip jis ir atlietuvės, nes tendencijos ir sąlygos tam dabar yra labiau negu palankios. Tiesiog nereikia persistengti. O labiausiai reikia švietimo: tiek lietuviams, kad Lietuvos lenkams - kad ir vieni ir kiti žinotų savo šalies istoriją. Ypač tai svarbu Lietuvos lenkams, kad jie susivoktų kas jie tokie yra ir pagaliau apsispręstų būti sąmoningais savo šalies piliečiais, o ne kažkokiais desantininkais.

Pone Kiaulaki, Jūs tiesiog neišmanote dalyko, vadinamo "prigimtis". O ji išryškėja tik iš istorijos. O prigimtis yra toks dalykas, kurio pakeisti negali niekas. Geriausias to dalyko pavyzdys yra žydija.

Dalis Vilniaus krašte gyvenančių „lenkų“ yra arba sulenkėję lietuviai, arba tarpukario okupacijos metu atvažiavę naudotis specialiai sukurtomis lietuviško krašto kolonizavimo sąlygomis. Taip kad legitimių „istorinių“ lenkų šitame krašte kaip ir nėra, taigi nėra ir kam kažkokių išskirtinių teisių duoti.

Patartina, bent jau pradžiai, pasiskaityti mokyklinį istorijos vadovėlį :)

Panašu, kad antilietuviškieji sorosistai-polonofilai perėjo į atvirą puolimą?

Ir jau net nesislapstydami bei nesidangstydami jokiais figos lapais atlieka 5-os kolonos vaidmenį?

Visgi senobės lietuviai taikliai dalindavo pravardes, kurios vėliau tapo giminės pavardėmis (Kiaulaakis->Kiaulekis).

Taigi, anot to Kiaulekio, reikėtu suteikti autonomijas lenkams ir rusams, paskelbti rusų ir lenkų kalbas valstybinėmis, leisti lenkams ir rusams nesimokyti lietuviškai, o lietuvius įpareigoti mokytis tų kalbų.

Juk anot tokių kiauliaakių "Lietuva - NE lietuviams"