„Prašymo tokio nebuvo, buvo tik tam tikras paspekuliavimas (...). Kažką leptelėti galima bet kada ir bet ką - toks leptelėjimas tuo metu ir buvo. Ne tik kad raštu nesikreipė, galima kreiptis bet kaip, bet jei būtų aišku, kad ekstremali padėtis reikalinga, tie sprendimai būtų buvę priimti nedelsiant. Tuo metu tai buvo bandymas parodyti, kad kažką darau“, - sakė R.Šimašius.
Buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis pernai liepą viešai paragino R.Šimašių skelbti ekstremalią situaciją dėl slenkančių Gedimino kalno šlaitų argumentuodamas, kad tai leistų „neatidėliotinai skirti pinigus iš Valstybės rezervo“. Pernai liepos 22-ąją R.Šimašiaus sukviesta Ekstremalių situacijų komisija nusprendė to nedaryti, konstatavusi, kad „dabartinė Gedimino kalno vakarų ir šiaurės vakarų šlaitų problema nėra ekstremali situacija mieste“. Tuomet kartu pažymėta, kad ekstremali padėtis būtų skelbiama, jei grėsmė iškiltų nekilnojamajai kultūros vertybei – piliai. Anot savivaldybės, komisija tuomet rėmėsi kalno būklę vertinusių Vyriausybės grupės ekspertų išvadomis.
Meras sako, kad ketvirtadienį ekstremali padėtis paskelbta, nes būtina priimti sprendimus - ji leidžia duoti privalomus nurodymus įvariems ūkio subjektams, operatyviau naudoti lėšas nebeskelbiant viešųjų pirkimų.
Jis prašo įvertinti informaciją, kad dar statant Valdovų rūmus ant kalno su niekuo nesuderinus buvo vežamas ir pilamas gruntas, ant nestabilaus grunto buvo atstatomi įrenginiai, taip pat be projektų darytas rostverkas, įkasti poliai.
