Vienos įstaigos viešųjų ryšių tarnybas kuria tam, kad apie jas arba jų vadovus kuo daugiau sužinotų plačioji visuomenė, kitos – atvirkščiai, steigiamos siekiant nuslėpti nuo visuomenės kuo daugiau ją dominančių žinių. Kaip bebūtų gaila, tarp pastarųjų yra Marijampolės savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių tarnyba, įsteigta, kai tik naujosios kadencijos taryba patvirtino savivaldybės administraciją.
Jos Viešųjų ryšių tarnybos vadove tapo Aurelija Baniulaitienė. Anksčiau vadinta savivaldybės atstove spaudai, ji septynerius metus ištikimai tarnavo valdžios olimpe buvusiems socialdemokratams, kandidatavo jų sąraše pernykščiuose rinkimuose į savivaldybės tarybą.
Dabar ši ponia atstovauja ne tik socdemams, kurie ir dabar valdančioje daugumoje sudaro daugumą, bet ir virš jų iškilusiam, o tiksliau – pačių iškeltam merui, partijos „Tvarka ir teisingumas“ Marijampolės skyriaus vadovui Rolandui Jonikaičiui bei trims jo bendražygiams, už trisdešimt sidabrinių per naktį pardavusiems pačių kurptą Sūduvos sostinės atnaujinimo daugumą.
Tokiems judams ir atstovauti reikia kitaip. Visų pirma iš savivaldybės interneto svetainės dingo duomenys apie Marijampolės vadovų ir savivaldybės tarnautojų atlyginimus – jie, būnant valdžioje socdemo Vidmanto Brazio vadovaujamai tarybai, buvo prieinami kiekvienam, mokančiam paspausti atitinkamus kompiuterio klaviatūros mygtukus.
Nebėra ir forumo, kuriame svetainės lankytojai diskutuodavo apie Marijampolės problemas. Tai galima suprasti – kokios čia problemos ir diskusijos, kai valdžioje „Tvarka ir teisingumas“, kurio atstovai gauna „teisingą“ atlyginimą (apie tai „Miesto laikraštis“ jau ne kartą rašė).
Tik neaišku, ką už jį veikia politinio pasitikėjimo tarnautojai, pavyzdžiui, mero pasamdyti du buvę sovietiniai milicininkai, kaimo kooperatininkė ir t.t. Jų pareiginių nuostatų svetainėje su žiburiu nerasi, nors šių veikėjų pirmtakai – tiesa, jų buvę mažiau, neslėpė, už kokias sritis esantys atsakingi. O gal naujai paskirtieji to ir nežino, nes vienintelė jų prievolė – mero pavyzdžiu kilnoti rankas „už“ arba „prieš“.
Pasižvalgęs svetainėje, aptinki ir kitų įdomių dalykų. Pavyzdžiui, susidaro įspūdis, kad savivaldybės kontrolieriaus tarnyba gyvena akmens amžiuje, nes nenurodytas jos elektroninio pašto adresas.
Atskirti nuo savivaldybės tarybos po rinkimų liko ją išrinkę marijampoliečiai, už kurių pinigus kiekvienam tarybos nariui nupirktas ne prasčiausias kompiuteris, įrengtas interneto ryšys. Pastarasis, matyt, žinotinas tik artimiausiems draugams, partijų bičiuliams, nes elektroninio pašto adresų ties tarybos narių pavardėmis, kaip kad buvo praėjusios kadencijos taryboje, nenurodyta. Jų, beje, neslepia net reitingų dugne esančio Seimo nariai – pakanka užsukti į parlamento interneto tinklalapį.
Slepiamas ir savivaldybės tarybos reglamentas. O gal šios kadencijos išrinktieji dirba kaip kuris išmano? Beje, kad būtent taip ir yra, rodo kai kurie tarybos sprendimai, ypač priimti tik valdančiosios daugumos balsais.
Vytautas Žemaitis
