Lietuvos policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas tiesiai šviesiai pareiškė, kad pastaruoju metu šalį šiurpinantys jauni nusikaltėliai - pirmiausia pačios valstybės „nuopelnas“. Valstybės, kuri tik priešokiais jais rūpinosi, kuri neseniai dar džiaugėsi, kad išaugo pirmoji karta po Nepriklausomybės atkūrimo, tačiau šiandien jau šaukia: kodėl jie tokie žiaurūs?
Aktyvesni ir žiauresni
- Nepilnamečių nusikalstamumas - policijos ar valstybės problema? - paklausėme V.Telyčėno.
- Šiemet nusikaltimų, kuriuos įvykdė nepilnamečiai, skaičius yra ūgtelėjęs. Tačiau aš tai visų pirma sieju su tuo, kad skatiname komisariatus registruoti visus nusikaltimus, nieko neslėpti. Matome, kad šiemet auga grupinis nepilnamečių nusikalstamumas. Dar fiksuojame tuos nusikaltimus, kuriuos nepilnamečiai įvykdo kartu su suaugusiaisiais. Šis skaičius yra sumažėjęs.
Ir nežiūrėdami į statistikas aiškiai matome: juntamas nepilnamečių grupuočių suaktyvėjimas. Jie žiauresni, agresyvesni, jų nusikaltimai kartais būna visai be motyvacijos, jokio pasiruošimo, impulsyvūs. Pastaruoju metu dėl to labai didelis dėmesys skiriamas policijai. Manau, kad jis geras ir teisingas, bet vis dėlto jei mes, įvykus kokiam nors drastiškam nusikaltimui, kreipsime visas prožektoriaus šviesas tik į policiją, tikrai nieko nepasieksime.
Nes nepilnamečių problema yra kur kas gilesnė. Mes galime tik šiek tiek padailinti paviršinį sluoksnį - savo prevenciniu ir tiriamuoju darbu. Tačiau jei nebus sprendžiami giluminiai procesai, rezultato taip pat nebus. Juk tai susiję su socialinėmis sąlygomis, nepilnamečių užimtumu ir daugybe kitų panašių dalykų.
- Tai ką gi daryti?
- Labai gerai, kad tas klausimas buvo paliestas Seime. Ten buvo pripažinta, kad prie jo turi būti einama sistemiškai. Palaikyta mintis, jog turi būti kuriama nauja nepilnamečių prevencijos programa. Reali programa, kurioje būtų ne deklaratyvūs, o realūs punktai, parengti specialistų. Programa, kurioje dalyvautų Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ministerijos, kitos institucijos. Aišku, tai susiję su papildomomis finansinėmis injekcijomis - tik tada programa nebus tuščia.
Policijai - chirurgo vaidmuo
- Ko gero, jau gerokai anksčiau buvo galima prognozuoti, kad išaugs tokia karta, kokia išaugo?
- Tie žmonės juk formavosi tuo metu, kai buvo pakrypusios įvairios socialinės programos arba jų visiškai nebuvo, jokių prevencinių programų, dėl ekonominių sunkumų daug žmonių, palikę vaikus be priežiūros, dirbo Gariūnuose ir kitur. Visa tai atsiliepė. Ir dabartinė situacija nėra labai gera, nes daug vaikų vis dar auga be tinkamos priežiūros. Galima drąsiai sakyti, kad tai atsilieps ateityje. Yra įvairūs filmai, žiaurumą skatinantys kompiuteriniai žaidimai, internetas, totalus prieinamumas prie tokios informacijos.
- Norite pasakyti, kad auga dar viena karta, panaši į jau išaugusią?
- Kol kas nematau jokių priežasčių, kad to nenutiktų. Aišku, gyvenimas žymiai pagerėjęs, tačiau jei kalbame apie auklėjimą, darbo su nepilnamečiais sistemas - yra daug trūkumų. Policija šioje vietoje kaip chirurgas, eina iš paskos, dirba pagal konkrečius rezultatus.
- Gal griežtesnės bausmės galėtų paveikti nepilnamečius?
- Jei turime omenyje tokius, kurie nusikalsta ne pirmą kartą, manyčiau, kad bausmės turėtų būti griežtinamos. Bet jei kalbame apie tuos, kurie dar nėra buvę įkalinimo įstaigose, nusikalsta pirmą kartą, nėra tikslo iškart juos bausti. Nepilnametis, pakliuvęs į įkalinimo įstaigą, tikrai nepasitaiso - išimčių pasitaiko retai. Dažniausiai jis kaip tik „apauga“ kriminaliniais ryšiais, išeina atitinkamą mokyklą ir išeina kur kas agresyvesnis, kur kas geriau pasiruošęs kaip nusikaltėlis. Šioje vietoje turėtų veikti kitos atsvaros. Yra juk įvairių sankcijų - kad ir perdavimas tėvų, mokyklos, visuomeninių organizacijų priežiūron. Bet jei jos veikia prastai arba neveikia, lieka tik pagal nepilnamečių prevenciją dirbantis pareigūnas. Jis, aišku, dirba, bet juk to maža. Pareigūnai gali kažką inicijuoti, tačiau vieni patys nieko nepadarys.
Kryptingai ir koordinuotai
- O politikai ar nematė, kokia karta auga?
- Nemanau, kad nematė ir nieko nedarė. Įvairiais etapais buvo įvairių pastangų, bet jas užgožė kitos problemos, ankstesnės pasimiršo, o prisimenamos tada, kai kas nors atsitinka. Taip neturi būti, tai turi tapti viena iš strateginių krypčių. Ir ji turi būti prižiūrima. Jei parengėme programą, kas nors Vyriausybės mastu turi ją prižiūrėti. Ir prisiimti atsakomybę - ne tik policija, bet ir visos kitos dalyvaujančios institucijos. Manau, toks kelias yra visiškai realus.
- Žodžiu, tegul dirba visi?
- Taip - bet turi būti koordinacija. Kad nebūtų taip: vieni eina viena kryptimi, kiti kita. Be to, nereikia pamiršti, kad šiandien ir pati policija turi daug problemų. Ir apmokėjimo klausimai, ir socialinės garantijos. O tam, kad policija, be kitų, tinkamai vykdytų ir nepilnamečių prevencijos funkciją, reikia spręsti ir šituos dalykus.
