Tėvai nesirūpina vaikais
„Viena auginu tris vaikus. Vyriausiajam dabar trylika, dukrai – 9, o mažajam – 3,5 metų. Pirmi du vaikai yra nuo Nigerijos piliečio – prisiteisusi esu alimentus pagal įstatymą, kaip priklauso, tačiau už juos iš Vaikų fondo negaunu nieko, nes fondas su Nigerija neturi tarptautinių sutarčių. Mažojo tėtis lietuvis kas mėnesį moka 57,92 eurus“, – pasakoja Panevėžyje gyvenanti moteris.
Vyresnėlių tėvas nigerietis, dalinasi Kristina, gyvena Olandijoje ir vaikų atvyksta pasižiūrėti tik kas penkerius –šešerius metus. Finansiškai jis neprisideda niekaip – sako, kad turi kaupti pinigus savo artimiesiems Nigerijoje.
„Kai turėjau du vaikus, mano mažajai mergaitei tada buvo septyni mėnesiai, ištekėjau už lietuvio, bet po devynių santuokos mėnesių jis mirė. Po jo mirties buvau išvykus į Norvegiją, nes buvo man palikta daug skolų, dvejus metus su pertraukomis ten dirbau, o tada netikėtai susipažinau su mažylio tėčiu. Jis tuomet buvo vedęs, bet skyrėsi, o kai buvau nėščia jis pasakė, kad jo žmona irgi laukėsi. Vėliau jis su ta žmona išsiskyrė ir dabar su kita moterimi gyvena. Tai jis alimentus visada moka, bet jo turi to prašyti ir maldauti, o vaiką tik du kartus aplankė per 3,5 metų, jokio pasveikinimo su gimtadieniu – išvis nieko“, – kalba daugiavaikė mama.
Skydliaukės vėžys
Kristina pasakoja, kad, kurį laiką jautusi negalavimus – augantį svorį, sutrikusį ciklą – praėjusį rudenį nutarė išsitirti.
„Ėjau per visus gydytojus ir nieko nerado, viskas kaip ir gerai. Tada pasiskaičiau internete, pamačiau, kad skydliaukės panašūs simptomai – nutariau ją ir išsitirti echoskopu. Tada dešinėje pusėje gydytojai pamatė vieno centimetro mazgą, siuntė biopsiją daryti ir patvirtino, kad jis piktybinis.
Tada davė siuntimą į Vilniuje, Santariškėse, esantį Nacionalinį vėžio institutą. Sausį man išoperavo visą skydliaukę – ją turėjau sveiką, puikiai funkcionuojančią, bet kadangi tos vėžinės ląstelės buvo paplitę, reikėjo visą išoperuoti“, – kalba moteris.
Kristina sako, kad dabar jai taikys radioterapiją, gydys organizmą nuo išplitusių vėžinių ląstelių.
„Dabar yra dar kažkas, nes labai nugarą skauda ir beprotiškai rankos tirpsta. Buvau Darbo biržoje, man siūlo darbą, nes aš esu virėja, bet man beprotiškai skausmingai rankos tirpsta. Sako, gal koks nervas yra užspaustas –esu užsiregistravusi pas neurologą dabar“, – pasakoja moteris.
Kol ji gydėsi, važinėjo pas įvairius gydytojus, vaikus prižiūrėdavo jos sesers dukra, mažiausiojo krikšto mama, tačiau dabar ji, sako Kristina, jau įsidarbino, ir kai sergančiai moteriai reiks vėl važiuoti gydytis, ji nebežino, kas prižiūrės vaikus.
50 eurų per mėnesį
Moteris skaičiuoja savo negausias pajamas: 45 eurus gauna iš valstybės už vaikus, kadangi yra daugiavaikė mama, jos socialinė pašalpa – 80 eurų, o iš Darbo biržos gaudavo dar 137, tačiau vasarį pajamas iš Darbo biržos moteris gaus jau paskutinį kartą. Dar 57,92 eurus moteris gauna iš jauniausiojo vaiko tėčio.
Kristina dar nežino, ar jai suteiks invalidumą – eis pas gydytojus su išrašu iš ligoninės ir lauks jų verdikto.
„Mes nuomojamės butą, mokame 120 eurų nuomos ir dar už komunalinės paslaugos – už vasarį sumokėjau 115 eurų, tai iš viso susidarė 235 eurai. Kai nėra šalta, sumokame iš viso apie 205 eurus. Šiaip ar taip, atskaičius mokesčius, mums lieka 50-60 eurų mėnesiui pragyventi“, – kalba Kristina.
Panevėžietė sako, kad nuomotojų nenori pavesti, tai nuomą visada moka laiku, nepaisant to, kad kartais ir valgyti nelabai ką yra.
„Mes neturėjome šiemet nei Kalėdų, nieko, nes nebuvo iš ko – tik buvome gavę eglutę dovanų ir saldumynų“, – sako ji.
Moteris sako stovinti eilėje dėl socialinio būsto, tačiau, Kristinos žiniomis, būsto gali tekti laukti apie 10 metų.
Kristina taip pat bandė gauti kompensaciją už nuomą, kuri taip pat galima socialiai remtinoms šeimoms, tačiau dėl biurokratinių pinklių jai buvo pasakyta, kad į šią kompensaciją ji galės pretenduoti tik kitą rudenį.
Užstatė telefoną
Moteris sako, kad jos vaikai mokykloje gauna nemokamą maitinimą, o mažiausiajam už darželį tereikia mokėti 9 eurus, tačiau mokykliniai poreikiai vaikams vis tiek kainuoja.
„Liepos pradžioje man skyrė 90 eurų mokyklos išlaidoms, bet vienam vaikui uniforma 100 eurų kainavo, po to visos pratybos dar kiek kainuoja... Nusipirkome dalį pratybų, o prieš Naujus vėl daviau pinigų. Tai po 30 eurų vaikams pratybos kainuoja“, – pasakoja Kristina.
Moteris sako, kad su „Maisto banko“ organizacija, dalinančią maistą nepasiturintiems, susikalbėti nepavyko – tą dieną, kai jie dalino maistą, Kristina turėjo važiuoti į Vilnių pas gydytojus, tad maisto pasiimti atvyko diena vėliau. Tada, teigia Kristina, ji „Maisto banko“ darbuotojų buvo tik iškoliota, kad per vėlai atėjusi.
„Ką turėjome buityje vertingesnio, po truputį teko išparduoti, kad vaikai turėtų visas priemones, reikalingas mokyklai, o kai pajamos sumažėjo – vasario mėnesį gavome nedaug pinigų – turėjo užstatyti sūnaus telefoną, kad tik už butą turėtume laiku sumokėti, kad pasibaigus nuomos sutarčiai mums ją vėl pratęstų“, – kalba Kristina.
Moteris dalinasi, kad dauguma žmonių, pasižiūrėję, kaip atrodo jos vaikai, net nepagalvoja, kaip jiems sunku, nes Kristina sako viską atiduodanti vaikams – kad tik atrodytų tvarkingai.
Moteris sako, kad jai praverstų bet kokia pagalba, ypač maistu, nes rūbų gauna iš pažįstamų, o maisto tikrai trūksta.
Padėti Kristinai galite per labdaringą organizaciją VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“. Lėšų paskirtyje nurodykite „Kristinai Gabriūnienei“. Banko sąskaita: LT267300010142143000. AB bankas Swedbank, b/k 73000.
