Vėsaitė siūlo baudas prostitučių klientams: 1400 eurų, už antrą kartą – 3500 eurų

--- “esame politinių partijų šantažuojamos valstybės.
Va kodėl nebesijuokiam iš “kaimų”. Nes provincija tampa egziliu. Va kodėl visai nesinori Vilniun. Ir dega šviesiais langeliais vis daugiau namų “kaimuose”, kur nespoksoma bukomis akimis ožio e L R Tė.
-Kur skaitomos knygos. Žiūrimi geri filmai. Nu ir etc.

žinoma kad reikia - arba viengunngio mokestį įvesti 10 procentų arba procitucinės baudos vienas ir tas pats - geriau 10 procentų viengungio mokestis be išimties - ir prostitucija išnyks

Kartu įstatyme reikėtų numatyti baudas ir politinėms prostitutėms, kurie nevykdo rinkiminių pažadų.

legalizuokit, o ne bauskit, padaugės mokesčių mokėtojų į kasą, bus kam pensijas mokėti

Vėsaitės ir už dyką niekas, todėl ir pasiuto?

Už trečią 5600 ir t. t. Ar ne geriau būtų tiesiog legalizuoti ir apmokestinti paslaugas.

Kekšes reikia bausti

Dar ta nuvėsusi veikėja gyva??? Ar bent jau žino kur randasi - Seime ar Kalvarjijų turguje? Nes kai buvo ministrė - nežinojo kuriai ministerijai vadovauja... Nesuvokiama kaip po tokių apsidirbimų ji dar gali patekti per socialdemokratų sąrašus į Seimą

Siūlau baudimą pradėti nuo seimo prostitučių-prostitutų, pakeitė partija pirmą kartą, - 14000eu, antrą, - 35000....3 kartas, -70000;
Skverneliniai su širinskienėmis ir su kitais panašiais subankrutuotų...

Naivu tikėtis, kad vien baudų didinimas sunaikins prostitucijos rinką. Tai tėra bandymas gydyti gilią žaizdą užklijuojant ją pleistru. Tikroji problema slypi ne piniginėse nuobaudose, o žmogaus viduje. Kas nori nugalėti šį reiškinį, pirmiausia turi išdrįsti stoti į kovą su savimi – su savo nuodėmėmis ir aistromis, kurios gimsta širdyje.
Prostitucija nėra tik socialinė problema; tai dvasinė liga, kuria serga tiek moterys, tiek vyrai. Dar daugiau – šį polinkį daryti nuodėmę dažnai paveldi ir vaikai. Tai, ką psichologija vadina transgeneracinėmis traumomis ar elgesio modelių perdavimu, iš tiesų yra dvasinis paveldas, kurį vaikai perima iš tėvų ir protėvių. Jei šeimoje ir giminėje nėra gilaus vertybinio pamato, ydos tampa savaime suprantama gyvenimo dalimi.
Todėl valstybės pastangos viską spręsti tik per baudžiamąją sistemą yra saviapgaulė. Tai naivus tikėjimas, kad išorinė kontrolė gali pakeisti vidinį žmogaus pasirinkimą. Tikroji pergalė įmanoma tik per savižiną. Kas nepažino savęs, tas niekada nenugalės savo impulsu ir netaps laisvas nuo jame tūnančių ydų. Tik tas, kuris mato savo aistrų šaknis, gali jas išrauti.
Kol mūsų visuomenė nepradės akcentuoti dvasinio ugdymo ir asmeninės atsakomybės, tol baudos bus tik skaičiai popieriuje, o „rinka“ klestės toliau, tik giliau pasislėpusi.