Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Super. Nes dauguma prosčių bomžes viską pra pisę :DDDDD
O tos kurios su veidais dirba prades dirbti policijai už puse baudos :DDDDD TAI TAPS JOMS kurkas pelningiau :)))))))
demenciniai nariai negali ten būt,zekai taip pat
Jai ne prostitutės lietuvis vyrams sakes būtų
jos diagnozė-akivaizdi, tai - SENATVINIS MARAZMAS.
Ir gimstamumo nera ir sexsas draudzia .
Po tokio istatymo sulauksime ne tik "40 metu ir nekaltas", bet ir "80 metu ir nekaltas"
Revoliucijos bolševikai buvo įsteigę bendrus kolektyvinių žmonų namus. Atsirado blatas . Pažįstamiems skirdavo jaunas moteris, kitiems senienas. Bebrienėms reikia imti pvz ir norinčius aptarnauti dykai, iš idėjos
Šiandien žiūrint į socdemus susidaro įspūdis, kad didžiausias jų partijos priešas – ne oponentai, ne politiniai konkurentai ir net ne visuomenės nuotaikos. Didžiausias priešas – jie patys, nes partinis šokis nevyksta po vieną ir individualiai.
Vietoje kryptingos laikysenos matome vidines kovas. Vietoje idėjų konkurencijos – asmeniškumus. Vietoje bandymo telkti – viešą draskymąsi. Atrodo, kad energija, kuri galėtų būti skirta politinei programai stiprinti ar rinkėjų pasitikėjimui atkurti, išeikvojama savitarpio susidorojimams ir susidraskymams .
Tai jau nebe paprasta vidinė trintis. Tai – asmenybinis krachas. Kai ambicijos tampa svarbesnės už principus, o pozicijos – svarbesnės už vertybes, partija ima byrėti iš vidaus. Ir skaudžiausia, kad šis byrėjimas vyksta viešai, su emocijomis, su kaltinimais, su demonstratyviu atsiribojimu.
Politinė istorija rodo: susiskaldymas retai būna atsitiktinis. Jis dažniausiai prasideda nuo mažų kompromisų, nuo neišspręstų konfliktų, nuo tyliai bręstančio nepasitikėjimo. O kai visa tai iškyla į paviršių – procesas tampa sunkiai sustabdomas. Tada jau nebeieškoma sprendimų, o viešai ieškoma kaltų....
Ir čia paradoksas – kaltinti iš esmės nėra ko. Kai partija pati leidžia sau slysti, kai trūksta vidinės drausmės, strategijos ir elementarios pagarbos vieni kitiems, išoriniai veiksniai tampa tik fonu. Kaip toje patarlėje – jei pats nemoki laikytis, niekas už tave neišlaikys.
Vietoje kryptingos laikysenos matome vidines kovas. Vietoje idėjų konkurencijos – asmeniškumus. Vietoje bandymo telkti – viešą draskymąsi. Atrodo, kad energija, kuri galėtų būti skirta politinei programai stiprinti ar rinkėjų pasitikėjimui atkurti, išeikvojama savitarpio susidorojimams ir susidraskymams .
Tai jau nebe paprasta vidinė trintis. Tai – asmenybinis krachas. Kai ambicijos tampa svarbesnės už principus, o pozicijos – svarbesnės už vertybes, partija ima byrėti iš vidaus. Ir skaudžiausia, kad šis byrėjimas vyksta viešai, su emocijomis, su kaltinimais, su demonstratyviu atsiribojimu.
Politinė istorija rodo: susiskaldymas retai būna atsitiktinis. Jis dažniausiai prasideda nuo mažų kompromisų, nuo neišspręstų konfliktų, nuo tyliai bręstančio nepasitikėjimo. O kai visa tai iškyla į paviršių – procesas tampa sunkiai sustabdomas. Tada jau nebeieškoma sprendimų, o viešai ieškoma kaltų....
Ir čia paradoksas – kaltinti iš esmės nėra ko. Kai partija pati leidžia sau slysti, kai trūksta vidinės drausmės, strategijos ir elementarios pagarbos vieni kitiems, išoriniai veiksniai tampa tik fonu. Kaip toje patarlėje – jei pats nemoki laikytis, niekas už tave neišlaikys.
@sd degraduoja
Pritariu. Socbebrai visiškam dugne, ten beveik neliko nors kiek protingesnių žmonių, gal dar Cesiulis Šakinienė Baranovas, kiti visiški beviltiški vidutinybės, užsiima niekais , panašiai kaip šitas Vėsaitės pasiūlymas... ir niekaip neasijunko nuo Nemuno dešros....paklausai Andriukaičio ir neviltis apima...."garbės" pirmininkas.... matyt iš komunistų socdemai nesigauna; praeities bagažas žlugdo....
Ką ji veikia tame seime,nu durniu dirbę,eiktų naktį pieno lakti.
Vėsaitė siūlo baudas prostitučių klientams: 1400 eurų, už antrą kartą – 3500 eurų