Dar vienu Šiaulių paveldo ir turizmo objektu turėjęs tapti Žaliūkių kepurinis vėjo malūnas pateikė akibrokštą muziejininkams, planavusiems kitų metų pradžioje išbandyti šį malūną. Ar malūnas, kuriame ketinta malti grūdus ir kurio rekonstrukcija kainavo bemaž 600 tūkst. litų, liks tik butaforija?
Praėjusią savaitę lūžo vienas iš keturių malūno sparnų, neseniai vėjas pakirto ir antrąjį. Netrukus lūžti gali ir trečiasis sparnas. Sparnai artimiausiu metu bus demontuoti.
Keturi beveik 10 metrų ilgio sparnai pritvirtinti prie posparnių. Apie aštuonias tonas sverianti malūno kepurė laikė apie keturias tonas sparnų.
Rekonstruotas Žaliūkių malūnas neturėjo tapti vien butaforija – jame ketinta malti grūdus. Dabar muziejininkai sako abejoję dėl sparnų tvirtumo dar juos keliant, bet sparnai vis tiek buvo sumontuoti.
Stiprūs vėjai pirmieji išbandė dar pernai Žaliūkių vėjo malūną papuošusius ąžuolinius sparnus. Šie išbandymo neišlaikė – lūžo vienas po kito. Pirmieji nulūžo du viršuje esantys sparnai. Dar vienam, kairiau esančiam sparnui, taip pat reikalinga „greitoji pagalba“ – vėjo klibinamas sparnas tarsi supasi, o ties viduriu jau žioji tarpas.
Malūnininku pakrikštytas Šiaulių „Aušros“ muziejaus vyresnysis muziejininkas Julius Vainorius sako nespėjęs malūno netgi išmėginti ir pajudėjusiais sparnais pasidžiaugti – muziejaus darbuotojai planavę tokią atrakciją lankytojams, kai bus baigti viso Žaliūkių malūno ir malūnininko namo komplekso rekonstrukcijos ir statybos darbai.
„Kita vertus, gerai, kad sparnai nulūžo dabar, o ne vėliau, kai būtų tvarkoma teritorija arba malūnas būtų atvertas lankytojams. Kas žino, gal vėjo išbandymai išgelbėjo nuo tragedijos?“ – svarstė J.Vainorius.
Muziejaus darbuotojams įtarimų dėl malūno sparnų tvirtumo kilo nuo pat pradžių. O vienas sparnas kėlė rimtų abejonių, nes jau nuo pirmos dienos neatrodė stabilus, pakeltas į viršų keistai lingavo.
J.Vainorius įsitikinęs, kad sparnai nulūžo dėl netinkamos jų konstrukcijos. „Kiekvienas sparnas sudurstytas iš gabalų, o sujungimai – ties posparnio galu. Sujungimas yra silpniausia sparno vieta, o padaryta didžiausioje lūžio vietoje. Nesu statybininkas, bet ir aštuntokui aišku, kad konstrukcija neteisinga“, – aiškino J.Vainorius.
Konstrukcijos klaidų būtų išvengta, jei sparnai būtų padaryti tokie, kokius, anot J.Vainoriaus, gamindavo senoliai – iš vientiso medžio. Ir posparniai esą dar bent dviem ar trimis metrais turėtų būtų ilgesni, nei yra dabar. Tada esą būtų mažesnis galo laužimas ir sparnas menkiau svyruotų.
„Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza sakė, kad technikai skaičiavo ir mąstė, kaip teisingai viską padaryti. O dabar teks ieškoti kito sprendimo. „Kad nekiltų jokių interpretacijų, rangovai ketina demontuoti visus keturis sparnus. Tai ir bus padaryta“, – informavo muziejaus vadovas.
Žaliūkių medinio vėjo malūno restauravimo bei pritaikymo visuomenės reikmėms projektas, apimantis malūno ir malūnininko namo kompleksą, turėjo būti baigtas šį rudenį.
Edita KARKLELIENĖ
