Sukčiai netgi pateikia fiktyvius rezultatus, kiek esą daug žmogus per trumpą laiką uždirbo. Tačiau žmogui nusprendus bent dalį lėšų atsiimti, piktavaliai pradingsta su visais pinigais.
Sakoma lengvų pinigų nebūna... Tačiau vienai vilnietei šis posakis nė motais. Moteris per internetinę investavimo platformą, tikėdamasi praturėti, investavo 146 tūkst. eurų. Tačiau po poros mėnesių nei žadėtos milžiniškos grąžos iš investicijų, nei suinvestuotų pinigų nebeliko.
„Sukčiai, prisistatę neva biržos darbuotojais kalbėjo rusų kalba ir tokiu būdu išviliojo nemažą pinigų sumą“, – tikino Kriminalinės policijos valdybos viršininkas Jurij Skuder.
Iš 56-erių moters sukčiai pinigus išviliojo per pusantro mėnesio. Moterį jie nuolat skatino pirmiausia pervesti mažas sumas, o vėliau jas palaipsniui didinti. Pasak specialistų, tokius sukčius pagauti ypač sunku, nes šie dažniausiai yra užsienio piliečiai, o iš žmonių išviliotus pinigus dažniausiai keičia į kriptovaliutą.
„Tokių nusikaltimų skaičius auga. Ir tos sumos, iš tikrųjų, yra nemažos: ir 60 ir 100 tūkstančių. Šiuo atveju – 146 tūkstančiai eurų“, – teigė J. Skuder.
Naujausias sukčių grobis – dar vienos vilnietės, susigundžiusios lengvais pinigais iš investavimo platformos, eurai. 56-erių moteris į sukčių kraitį per vasarą sukrovė beveik 200 tūkstančių eurų. Specialistai paskutinius įvykius vadina tikrų tikriausia sukčiavimo pandemija.
„Vien investiciniu sukčiavimu yra išviliota 720 tūkstančių eurų. Tai yra 30 procentų nuo visų sukčiavimo atvejų“, – sakė pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.
Šiemet per pusę metų sukčiai iš gyventojų išviliojo šiek tiek daugiau nei 5 mln. eurų.
„Didelio uždarbio be didelės rizikos tikrai nėra“, – perspėjo E. Lukošienė.
Specialistai aiškino, kad sukčiai sukuria ypač įtikinamas schemas, kuriomis mažesnį finansinį raštingumą turintys gyventojai patiki iškart.
„Prasideda nuo mažų sumų. Kartais net parodoma, kad ta grąža pakrinta ir va, čia reikia atstatyti, kad jūs galėtumėt toliau investuoti. Ir tas žaidimas tęsiamas tol, kol žmogus nusprendžia, kad reikėtų bent dalį investicijų atsiimti“, – teigė E. Lukošienė.
O kol vieni sukčiai užsiima investavimo platformomis, kiti piktadariai ieško kiek paprastesnių būdų praturtėti. Pavyzdžiui, skelbimų portaluose siūlo įsigyti naujausius ir neva garantinius „iPhone“ telefonus už pusę kainos. Sukčiai smalsuoliams parduoda telefonus, kurie po dviejų mėnesių staiga nebeveikia. Taip nutinka dėl to, kad anksčiau šie telefonai priklausė bankrutuojančioms ar jau bankrutavusioms įmonėms.
„Jūs negausite tų pranešimų, kad mes dar vis negavome įmokos už jūsų telefoną. Kol galiausiai, susikaupus tam tikrai sumai, telefonas bus užblokuotas. Ir jūs puikiai galėsite su juo tik gliaudyti riešutus“, – perspėjo „Telia“ atstovas Audrius Stasiulaitis.
Didžiausia gyventojų klaida, pasak telekomunikacijų bendrovės, kad šie netikrina, iš kur buvo pirktas telefonas. Ir svarbiausia – kokiomis sąlygomis pardavėjas šį telefoną įsigijo.
„Į mus kreipiasi žmonės, kurie sako, kad nustojo veikti telefonas su jūsų kortele. Iš pradžių galvojame, kad tai gedimas. Kol galiausiai patikriname IMEI ir paaiškėja tikroji priežastis“, – tvirtino A. Stasiulaitis.
Dar vienas apgaulės būdas – fiktyvus vaizdo įraše. Viename jų, atrodo, šneka turtingiausias pasaulyje žmogus – Elonas Muskas. Vaizdo įraše E. Muskas tarsi kviečia žmones užsiregistruoti kriptovaliutų puslapyje ir nemokamai pasiimti pusę bitkoino, kurio vertė maždaug 12 tūkst. eurų. Tačiau nors balsas ir veidas, atrodytų, tikrai E. Musko, iš tikrųjų, tai – dirbtinio intelekto sukurtas sukčių vaizdo pranešimas. Tokie dirbtinio intelekto sukurti darbeliai dar kitaip vadinami „deep fake“.
„Tuo tai ir yra pavojinga, kad sunku atskirti, kur yra tikrovė, o kur klastotė“, – pridėjo pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė E. Lukošienė.
Tokius bendrovės „Tesla“ įkūrėjo pranešimus sukčiai integruoja šalia televizijos žinių pranešimų, kad atrodytų dar įtikinamiau. O vėliau visa tai išplatina socialiniuose tinkluose...
„Sulauksime mes ir šito Lietuvoje“, – apgailestavo E. Lukošienė.
Tam, kad gyventojai nepakliūtų ant investicinių sukčių kabliuko, pasak specialistų, reikia visai nedaug – tik šiek tiek atsargumo. Mat visos investavimo paslaugas siūlančios įmonės tam turi licenciją. Tai lengvai galima patikrinti „Lietuvos banko“ puslapyje.
„Labai tikėtina, kad jeigu „googlini“ tą įmonę, į kurią tarsi investuoji, ta platforma bus kažkokios valstybės, panašios į atostogų kraštus, o ne į licencijuotą valstybę“, – tikino E. Lukošienė.
Pernai sukčiai iš gyventojų banko sąskaitų išviliojo 12 mln. eurų.
Daugiau detalių – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
