Norint patekti į šį valdininkijos elitą, reikėtų patekti į specialų sąrašą, kurį tvirtintų ir koreguotų Vyriausybė. Pagal sumanymą, be konkursų į valstybės tarnybą būtų priimami „aukštesnieji vadovai“: ministerijų kancleriai, Vyriausybės ir ministerijų įstaigų vadovai. Jiems būtų taikomi platūs kvalifikacijos reikalavimai: magistro laipsnis, ne mažesnė nei penkerių metų vadovaujamo darbo patirtis bei anglų, prancūzų ar vokiečių kalbos mokėjimas ne žemesniu nei B2 lygiu. Specialiosios ir profesinės kompetencijos nebūtų nustatomos.
Valstybės tarnybos departamento direktoriaus socialdemokrato Osvaldo Šarmavičiaus teigimu, tam tikri konkursai„ aukštesniesiems vadovams“ liktų.
„Kandidatai į aukštesniuosius vadovus ateina per konkursą į rezervą. O jau iš rezervo jie atrenkami ir pateikiami pareigas priimančiam asmeniui, sakykim – ministrui“, - aiškino O.Šarmavičius.
Jis pripažino, kad aukštas pareigas užimantiems valdininkams po reformos algos padidėtų: „Aukštesniajai valstybės tarnybai atlyginimai šiek tiek didės. Mes nagrinėjome, privačiame sektoriuje kiek žmonės uždirba tokiose pozicijose dirbdami. (…) Bet aš nedrįsčiau kalbėti, vardinti kažkokių konkrečių sumų – kad jos ir yra projekte.“
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
