„Šio audito rezultatai parodė, kad finansinė ir kita informacija nesudaro pagrindo priimti pagrįstus lėšų ir turto valdymo sprendimus, biudžeto lėšos ir valstybės turtas naudojami neatsakingai, – rašoma Valstybės kontrolės ataskaitoje. – Vidaus kontrolė, įskaitant ir finansų kontrolę, neužtikrina, kad izoliatoriuje veikla būtų vykdoma įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka, biudžeto lėšos, valstybės turtas bei įsipareigojimai tretiesiems asmenims būtų apsaugoti nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo ar kitų neteisėtų veikų, būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principų“.
Kaip BNS sakė Valstybės kontrolės 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Jurgita Grebenkovienė, izoliatoriuje vos įsigijus buvo nurašomas turtas, darbuotojams mokėti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų siekiantys priedai už darbą, kurio jie realiai neatlieka, o maitinimo paslaugas teikianti įmonė galėjo nemokamai naudotis patalpomis.
Turtas nurašomas vos įsigijus, tačiau įstaigoje naudojamas
Valstybės kontrolė nustatė, kad didelė dalis buhalterinės apskaitos duomenų apie turtą, atsargas ir įsipareigojimus nėra patikima ir pagrįsta: neįsitikinta, ar šie duomenys teisingi, o pateikta apskaitos informacija nėra atsekama, palyginama ir išsami.
„Inventorizacijos tikslas yra įsitikinti, kad būtent turtas, kuris yra apskaitoje, yra ir faktiškai. (...) Jie šito darbo nepadarė“, – sakė J.Grebenkovienė.
Pasak jos, taip pat nustatyta, kad daiktai, kurie turi būti registruoti kaip turtas, yra nurašomi ir pagal dokumentus nebeegzistuoja, nors iš tiesų šie daiktai įstaigoje yra.
„Yra sudaromos sąlygos nekontroliuoti to turto naudojimo – tokie gali būti tikslai“, – sakė auditorė.
Tokiu būdu neapskaitoma įvairi izoliatoriaus įranga, baldai, organizacinė technika. Dėl netinkamos apskaitos, nustatyti kiek šio turto yra ar kokia yra jo vertė auditoriams sudėtinga.
„Matome, kad perkamas turtas iškart yra nurašomas, matome, kad yra turto įstaigoje, bet jo nėra apskaitoje“, – pažeidimus vardijo auditorė.
Auditoriai rekomendavo Kalėjimų departamentui užtikrinti, kad būtų atlikta Kauno tardymo izoliatoriuje esančio viso turto, atsargų ir įsipareigojimų inventorizacija ir nustatyti teisingi apskaitos duomenys, ir imtis veiksmų nustatant kaltus asmenis bei išieškoti iš jų izoliatoriui padarytą žalą.
Pasak J.Grebenkovienės, sunku pasakyti, ar šie pažeidimai buvo daromi su vadovų žinia, tačiau jiems tektų atsakomybė dėl nepakankamo darbuotojų kontroliavimo.
„Visa tai, kas yra parašyta ataskaitoje, atsakomybė yra tiek įstaigos vadovų, tiek vyriausiojo buhalterio“, – sakė ji.
Audito metu taip pat nustatyta, kad įstaiga biudžeto lėšas naudojo neatsakingai: nesant poreikio pirko turtą, jo likučius padidindama 3 kartus, neturėdama prievolės iš anksto sumokėjo visą sumą – 57 tūkst. eurų tiekėjams už negautą turtą.
Nuoma lengvatinėmis sąlygomis
Auditoriai nustatė, jog izoliatorius neatsakingai disponavo sau priklausančiu turtu jį nuomodamas, apmokėjo privataus juridinio asmens patirtas su turto naudojimu susijusias išlaidas, sudarė galimybes privačiam juridiniam asmeniui gauti naudą nekonkurencinėmis sąlygomis.
Pavyzdžiui, auditoriai išvadose nurodo, jog izoliatorius suteikė teisę nuomininkams nemokamai naudotis patalpomis, dėl to vienu atveju negavo 1,5 tūkst. eurų pajamų bei apmokėjo tiek pat siekiančias bendrovės komunalinių mokesčių išlaidas, o kitu, kai nebuvo perskaičiuotas nuomos mokestis, negauta 2 tūkst. eurų pajamų.
Pasak J.Grebenkovienės, abiem atvejams naudos sulaukė ta pati bendrovė, teikusi maitinimo paslaugas kaliniams. Jai nereikėjo mokėti nuomos už dalį patalpų, be to, pakeitus šaldymo įrangą už daugiau kaip 11 tūkst. eurų, šios išlaidos izoliatoriaus nurašytos į sąnaudas, nedidinant nuomos kainos.
„Ne viską, ką jie naudojo faktiškai, buvo išnuomota ir mokami mokesčiai. (...) Vienu atveju leido naudotis neatlygintinai patalpomis, kitas dalykas, pakeitė įrenginį seną nauju, jo nerodė kaip turto, nurašė į sąnaudas ir dėl to nedidino nuomos mokesčio už tą turtą. Nes tai yra naujas turtas, jo yra didesnė vertė ir turi didėti nuoma už tą turtą“, – sakė ji.
Viešųjų pirkimų tarnyba yra patikrinusi 2015 metų pirkimą dėl suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo. Jį laimėjo įmonė „Niklita“. Tuomet Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad vienintelis „Niklitos“ akcininkas yra Valdas Kukta, kaip manoma, susijęs su buvusiu izoliatoriaus Ūkio skyriaus vedėju Pranu Vaškiu. Pastarasis buvo Kauno tardymo izoliatoriaus viešųjų pirkimų komisijos narys ir pirmininkas.
Anot VPT, V.Kukta yra ir įmonės „Vipita“ akcininkas, o šios įmonės bendrasavininku 2013 - 2015 metais buvo ir P.Vaškys.
Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė ir daugiau atvejų, kai izoliatoriaus skelbtus viešuosius konkursus laimėdavo su izoliatoriaus darbuotojais, jų giminėmis ar pažįstamais susijusios įmonės.
Valstybės kontrolė savo audite taip pat nustatė, kad 2016 metais pasibaigus nuomos sutarčiai izoliatorius leido privačiam juridiniam asmeniui ir toliau nuomoti patalpas, nors visi sutarties pakeitimai turėjo būti pasirašyti sutarties šalių.
Taip pat nustatyta, kad izoliatorius suteikė teisę kitai Kalėjimų departamentui pavaldžiai įstaigai – Kauno probacijos tarnybai – naudotis patalpomis nesant teisinio pagrindo.
Galėjo dukart sumokėti už tą patį remontą
Auditorių vertinimu, įstaigos remonto darbų planavimo ir vykdymo sistema yra ydinga ir sudaro prielaidas lėšas ir turtą naudoti netaupiai ir neracionaliai. Remonto darbai planuojami netinkamai, jų vykdymas nekontroliuojamas ir nepagrįstas dokumentais, sandėlio dokumentai nerodo realaus turto kiekio.
„Darbo planai buvo rengiami darbo gale, kartu su vykdymo pažymomis. Išeina, kad planavimas vyko po visko, kai jau visi darbai atlikti. Jie nerengė remonto darbų sąmatų, kur matytųsi, kokius darbus darys, nesimato, kiek kokių statybinių medžiagų reikės. O vykdant tuos darbus visų tų medžiagų sunaudojimas taip pat nebuvo grindžiamas dokumentais“, – kalbėjo J.Grebenkovienė.
Auditorės teigimu, matosi, kad darbai buvo atliekami, tačiau sunku nustatyti, kiek jiems medžiagų sunaudota.
Vienu atveju kyla įtarimas, kad už tuos pačius darbus su rangovu galėjo būti atsiskaityta du kartus.
„Buvo atvejis, kai pasimatymo kambarius remontavo rangovas ir eigoje jie (izoliatorius) nusprendė, kad reikia papildomų darbų. Jie tų darbų niekur neformino, tiesiog savo lėšomis šiuos darbus atliko rangovas, o izoliatorius pats nupirko dalį tų medžiagų ir jiems grąžino. Bet paskui mes matome metų gale pagal dokumentus, kad dalis tų medžiagų buvo panaudojama irgi pasimatymo kambarių remontams, todėl mums kyla pagrįsta abejonė, kas medžiagas teikė - ar izoliatorius, ar rangovas savo naudojo?“, – kalbėjo J.Grebenkovienė.
Išvadose teigiama, kad siekdamas gauti finansavimą pastatų modernizavimui, izoliatorius įsigijo energetinio audito ir investicinio projekto parengimo paslaugas už 11,9 tūkst. eurų. Šios paslaugos buvo perkamos iš privataus juridinio asmens, kuris neturėjo teisės atlikti energetinius auditus. Sudaryta sutartis leido šiam privačiam juridiniam asmeniui be izoliatoriaus sutikimo pasitelkti trečiuosius asmenis atlikti energetinį auditą.
Paaiškėjo ir tai, kad izoliatorius sumokėjo 2,1 tūkst. eurų už paslaugą, kuri nebuvo suteikta – neparengtas pastato investicijų projektas. Taip pat įstaiga neapskaičiavo ir nepareikalavo 1,4 tūkst. eurų delspinigių.
Darbuotojai gaudavo priemokas už tai, ko realiai nedirbo
Be to, izoliatorius sudarė galimybę darbuotojams mokėti priemokas už papildomų darbų atlikimą visus metus, nes nenaikino daugiau kaip vienerius metus neužimtų pareigybių, funkcijos nepriskyrė ją atliekančiam įstaigos darbuotojui, taip pat darbuotojams nepagrįstai skyrė priemokas, kurios jiems nepriklauso, ir už darbus, kurie faktiškai nebuvo atlikti (1,9 tūkst. eurų).
„Pavyzdžiui, Prevencinės grupės pareigūnams, kad jie būtų pasirengę skubiai išvykti juos iškvietus į tarnybą, buvo mokamos priemokos. Bet kai mes pasižiūrėjome laikotarpius, kai skyrė priemokas, tais laikotarpiais jie nebuvo iškviesti“, – sakė J.Grebenkovienė.
Priemokos buvo skiriamos maždaug dešimčiai Prevencinės grupės pareigūnų. Paaiškėjo, kad priemokas už darbą pavojingomis sąlygomis su nuteistaisiais ir suimtaisiais gaudavo ne tik pareigūnai, kuriems šios priemokos priklauso, bet ir darbo sutartis turintiems asmenims – šios priemokos siekė 7,4 tūkst. eurų.
Pasak J.Grebenkovienės, už darbą pavojingomis sąlygomis darbuotojai gaudavo apie 150 eurų per mėnesį papildomai, neatskaičius mokesčių. Priklausomai nuo priemokos ir darbo atlygio, ši suma siekdavo nuo 40 iki 200 eurų.
Taip pat nustatyta, kad izoliatoriaus pirties vedėja gaudavo priemoką už vadovavimą būreliams nuteistiesiems, nors iš tiesų jų nebūdavo. Ši pareigybė buvo minima ir izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkės Rasos Kazėnienės skunde teisėsaugai, nurodant, kad pirties vedėja vadovauja pirčiai, kurios izoliatoriuje nėra.
Auditoriai įžvelgė dėl šios pareigybės struktūros problemą, kai pareigybė neatitinka realiai vykdomų darbuotojo funkcijų. Tuo tarpu realiai pirties vedėjos vykdomi skalbimo darbai, auditorių vertinimu, izoliatoriuje yra reikalingi ir vykdomi.
Kauno tardymo izoliatoriui, siekiant mažinti įstaigos valdymo išlaidas, rekomenduota pertvarkyti įstaigos personalo struktūrą.
Apie audito rezultatus Valstybės kontrolė informavo Teisingumo ministeriją, su audito metu nustatytais dalykais yra supažindinta Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atliekanti tyrimą dėl piktnaudžiavimo Kauno tardymo izoliatoriuje.
Generalinė prokuratūra vasarį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo pareigų neatlikimo ir piktnaudžiavimo tarnyba Kauno tardymo izoliatoriuje. Prokurorai panaikino STT nutarimą neatlikti tyrimo pagal jo darbuotojos, Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkės Rasos Kazėnienės pareiškimą.
Tyrimą dėl pažeidimų Kauno tardymo izoliatoriuje vykdė ir Teisingumo ministerija, atsižvelgusi į Specialiųjų tyrimų tarnybos perduotą informaciją, kurią teisėsaugai savo ruožtu pateikė izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkė Rasa Kazėnienė.
Be kitų dalykų, ji teisėsaugai nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje pirties vedėja vadovauja pirčiai, kurios nėra, paslaugos ir prekės gali būti perkamos iš įmonių, galbūt susijusių su izoliatoriaus darbuotojais, o kai kurios prekės galėjo būti įsigyjamos už kelis ar keliolika kartų didesnę nei rinkos kaina. Pasak R.Kazėnienės, kai kurie jos pateikti duomenys apima laikotarpį, kai Kauno tardymo izoliatoriaus direktorė buvo vėliau Kalėjimų departamento vadove tapusi Živilė Mikėnaitė.
Ž.Mikėnaitė vykstant tyrimui nušalinta nuo pareigų. Teisingumo ministerija sako, kad Ž.Mikėnaitė padarė 15 tarnybinių nusižengimų, penki iš jų vertinami kaip šiurkštūs.
Už juos buvusiai pareigūnei balandžio 12 dieną buvo skirtas griežtas papeikimas. Kovo 27 dieną Ž.Mikėnaitė jau buvo pateikusi prašymą dėl atleidimo iš darbo.
