Europos Parlamento narė, žinoma ekonomistė, buvusi Pasaulio banko programų vadovė Ona Juknevičienė sveikina naujos koalicijos formavimą ir jai pataria nedelsiant įstaigas apvalyti nuo sovietinės nomenklatūros.
– Ką manote apie būsimojo premjero Andriaus Kubilius pareiškimus dėl progresinių mokesčių galimybės, apie ką anksčiau mėgo kalbėti socialdemokratų vadovas Gediminas Kirkilas? – vakar „Respublika“ paklausė europarlamentarės.
– Skirtumas tas, kad taip kalbėdamas prieš rinkimus G. Kirkilas darė politinį šou, stengėsi įtikti žmonėms. A. Kubilius galbūt prabilo taip dėl mokesčių kilus ginčui tarp konservatorių ir liberalų. Šie norėtų mažinti mokesčius ar įvesti bendrą mokestį. Tad Tėvynės sąjungos lyderio pasakymas apie progresinius mokesčius, manau, tėra debatai tarp jo partijos ir liberalų.
Tačiau nemanau, kad A.Kubilius pasisako kaip socialdemokratas. Konservatorių vadovas kalba daug rimčiau nei G. Kirkilas, kuris dažnai ir melavo, naudojosi socialistiniu leksikonu sakydamas, kad jo Vyriausybė viską žino ir valdo situaciją. Tarp šių dviejų politikų yra labai didelis skirtumas – A. Kubilius atrodo gerokai rimčiau visomis prasmėmis.
– Antikrizinių priemonių programoje koalicijos partneriai bene daugiausia kalba apie biudžeto išlaidų mažinimą – ar tai svarbiausias dalykas krizei mažinti?
– Jeigu mes kalbame apie infliaciją, kuri jau didelė ir dar augs žinant būsimas šildymo kainas, manyčiau, kad biudžeto deficito mažinimas yra viena efektyviausių priemonių kovojant su krize.
Tačiau žinant, kad dėl pasaulio finansų krizės pas mus jau vieną koją beveik įkėlė recesija, tuomet valstybės išlaidavimas yra kaip ir ekonomikos skatinimas. Kai kurios Centrinės Europos valstybės taip ir elgėsi. Pavyzdžiui, Vengrija visai nesibaidė biudžeto deficito vien dėl to, kad norėjo paspartinti ekonomikos augimą.
Kiek išlaikyti balansą, kad infliacija nedidėtų ir būtų galima skatinti ekonomikos augimą? Tikroji recesija dar tik kelia koją ir tikrai neatėjo, todėl išlaidų mažinimas nebūtų blogas dalykas.
– Tačiau kodėl kalbant, kad norima mažinti išlaidas, naujoji koalicija ketina įkurti naują – Energetikos – ministeriją, pervadinti Socialinių reikalų ir darbo ministeriją?
– Aš pritariu tokiam veiksmui, kad A. Kubilius jau bando išsišluoti nuo senų valdininkų, nuo komunistų nomenklatūros. Senų komunistų, kurie kertinėse pozicijose sėdi dešimtmečiais, kitaip ir neiškrapštysi.
Visada sakiau, kad senoji komunistinė nomenklatūra moka sėdėti įvairiuose postuose labai stipriai įsikibusi, o todėl ir Algirdo Brazausko bei vėliau G. Kirkilo partija taip lengvai užimdavo valdžią. Tikrai ne dėl nuveiktų darbų.
Naujas premjeras lengviausiai gali atsivesti savo žmones tik per institucijų restruktūrizavimą. Pertvarkant svarbiausias įstaigas, ministerijas, paprasta atleisti senuosius užsisėdėjusius veikėjus ir priimti savo komandos žmones.
Kita vertus, taip galima ir gerokai sutaupyti - ministerijose neturi likti tiek visokių valstybės sekretorių, viceministrų, kuriems juk reikia mokėti didelius atlyginimus. Be to, valstybės įstaigos, ypač ministerijos, juk apaugusios visokiomis agentūromis, departamentais, kurių taip lengva atsisakyti restruktūrizuojant.
Bet man svarbu, kaip premjeras ketina daryti atsisakydamas senųjų darbuotojų. Juk jeigu vadovas turi nelojalių darbuotojų, tai yra ne tik neefektyvu, bet net ir pavojinga. Tokie veikėjai vieną dieną po savo šefo kėde gali pakišti gerą „sprogmenį“.
Jeigu A. Kubilius svarbius postus užimančių nomenklatūrininkų nepakeis greitai, gali tikrai pasitvirtinti prognozės, kad naujoji koalicija neišsilaikys. Niekam ne naujiena tokia valdžios piramidė: atėjusi nauja valdžios viršūnė, nepakeitusi aktyviai veikiančios ir didelės apačios, beveik negali nieko padaryti. Nes senasis pagrindas ir priešinasi, ir trukdo, ir stabdo bet kokius procesus.
– Ką A. Kubilius turėtų padaryti su taip skausmingai ir emocingai kurtu LEO LT projektu?
– Žinau, kad šį projektą vis tiek reikės išformuoti, nes tai sukurta neteisėtai. Tai tik laiko klausimas. Europos Komisijos (EK) vadovas Jose Manuelis Barosso savo kalboje per Europos Sąjungos viršūnių susitikimą aiškiai paminėjo, kad Lietuva su savo LEO LT yra per silpna valstybė tokiam projektui kaip atominės elektrinės (AE) statyba įgyvendinti. Kaip kad ir elektros tinklus į Lenkijos miškus.
Anksčiau buvo kalbama, kad AE norėtų statyti, bet kur dingo Lenkija, Latvija, Estija? Parodykite! Manau, kad nė vienas Lenkijos politikas nesiims savižudybės ir ketins elektros energiją vežtis iš Lietuvos taip užmušant savo angliakasybos pramonę.
Mes praradome daug laiko, nes jau 2002 m. nieko nedarėme energetikos srityje. Premjeras G. Kirkilas irgi skundėsi, kad EK jo neperspėjo ir nieko nesiūlo, ką daryti Lietuvai, kai teks uždaryti Ignalinos AE. Tai rodo jo absoliučią komunistinę prigimtį: jeigu iš Maskvos nenuleido instrukcijos, ką daryti, tai ir lauksime. Briuselis – ne Maskva, jis nenurodinėja. Darykite viską patys, tik suderinkite su EK.
– Ką manote apie naujai išrinktos valdžios ketinimus iki 19 ar 20 proc. suvienodinti pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir pelno mokesčius?
– Jeigu būtų mano valia, aš pasimokyčiau iš Airijos pavyzdžio. Patį didžiausią ekonominį efektą šioje šalyje padarė įvesta 12 proc. bendras mokestis. Tai skatina ir verslą, ir ypač investicijas. Nėra jokių manipuliacijų su skirtingais mokesčiais, ir ekonomika stulbinamais tempais ima šuoliuoti aukštyn.
Julius Girdvainis
