Prieš kelias savaites Mantas (vardas pakeistas – red.past.) išvyko į Maltą atlikti praktikos. Vieną dieną kartu su kolegomis nusprendė surengti potluck vakarėlį – susibūrimą, kurio metu kiekvienas svečias draugus vaišina naminiais, dažniausiai tradiciniais savo šalies patiekalais.
Mantas nusprendė bičiulius nustebinti šaltibarščiais, todėl nuėjo į vietinę parduotuvę nusipirkti produktų. Vaizdas, kurį ten išvydo, jį nemaloniai nustebino.
Nors parduotuvėje galima įsigyti įvairių lietuviškų produktų – virtų burokėlių, „Pieno žvaigždžių“ varškės ir kefyro „Svalia“, „Viči“ silkių ir net hematogeno – beveik visų prekių etiketės užrašytos rusų kalba. Panaši situacija ir su kitomis prekėmis iš Rytų Europos.
„Ten nebuvo joks tarptautinis produktų skyrius. Tiesiog rusiškos, lenkiškos ir kitos prekės sudėtos į šaldytuvą kampe. Toks Rytų Europos skyrelis“, – šypteli Mantas.
Nors maisto produktai Maltoje yra maždaug trečdaliu brangesni nei Lietuvoje, Mantas pastebi, kad prekių iš Rytų Europos kainos yra itin aukštos. Pavyzdžiui, kilogramas lietuviškos varškės ten kainuoja 15 eurų, o pusė litro kefyro – 1,80 euro.
„Padaryti šaltibarščius man kainavo 36 eurus“, – sako Mantas.
Pasikalbėjęs su vietiniais, Mantas sužinojo, kad kituose prekybos centruose yra atskiri „Russian food“ (liet. rusiško maisto) skyriai. Anot gyventojų, jie atsirado gana neseniai. Vis tik tuose skyriuose lietuviškų prekių nėra – viskas pagaminta Rusijoje.
Mantas daro prielaidą, kad tokie skyriai pritraukia rusakalbius, kurių Maltoje galima sutikti kasdien. Dalis jų yra atvykę iš Rusijos, kiek mažesnė dalis gali būti pabėgėlių iš Ukrainos.
Tačiau Mantas teigia nesuprantantis, kodėl lietuviškų, taip pat ir lenkiškų prekių etiketės šalyje, kurios valstybinės kalbos yra maltiečių ir anglų, užrašytos būtent rusų kalba.
Ekspertas: gali būti dvi priežastys
Rinkodaros ekspertas Linas Šimonis sako, kad prekės rusiškomis etiketėmis Maltoje galėjo atsirasti dėl kelių priežasčių. Viena iš jų – etikečių klausimas.
„Gali būti, kad bendrovės prisispausdino milijonus etikečių ir jas kažkur reikia padėti. Tada sprendžiame, kur pirkėjas bus mažiausiai jautrus rusiškiems užrašams, o galbūt netgi truputį [žiūrintis į tai] teigiamai. Jeigu gyvena daug rusų, yra rusų turistų – valio, išgrūskime prekes į Maltą“, – kalba L. Šimonis.
Antroji ir, anot eksperto, kur kas realesnė priežastis yra susijusi su Maltoje veikiančių verslų požiūriu į Rytų Europą bei čia gaminamus produktus.
„Gali būti Maltoje nutaikytas importuotojas. Verslai perka šiuos produktus, kaip ir JAV, kur eksportuojami lietuvių gamintojų [produktai]. Jiems tikslingai reikia to buvusios Tarybų Sąjungos skonio. Būtent rusiškų etikečių, galbūt su 30 metų egzistuojančiais užrašais ir panašiai.
Importuotojas sako: aš matau tokią rinkos nišą ir man reikia, kad jūs pagamintumėte tokių ir tokių produktų, o lietuvių gamintojai jų pagamina. Šitas variantas, mano įsivaizdavimu, yra pats realiausias“, – svarsto L. Šimonis.
Naujienų portalas tv3.lt bendrovių „Vičiūnai Group“ ir „Pieno žvaigždės“ taip pat paklausė, kodėl Maltoje jų prekės parduodamos su rusiškomis etiketėmis. Atsakymų vis dar laukiame. Gavę komentarus, straipsnį papildysime.
Malta ir Portugalija – mažiausiai dėl karo Ukrainoje nukentėjusios šalys
Pernai Europos Komisijos tyrimas atskleidė, kad Portugalija ir Malta ekonominiu požiūriu yra mažiausiai dėl karo Ukrainoje nukentėjusios šalys. Vakarams įvedus sankcijas karą sukėlusiai Rusijai, Portugalija bei Malta jų padarinius pajuto kur kas lėčiau nei kitos Europos šalys.
Įvestos sankcijos paveikė daugelį valstybių narių keliose srityse, pavyzdžiui, tiekimo, didėjančių energijos ir degalų kainų, taip pat infliacijos, pranešė SchengenVisaInfo.com.
Nors Portugalija ir Malta išlieka mažiausiai nukentėjusios, Baltijos šalys ir Vidurio bei Rytų Europos šalys dėl karo patyrė didelį ekonominį poveikį, ypač dėl dujų tiekimo iš Rusijos.
Vis dėlto visuomenė nerimą jaučia. 2022 m. Europos Parlamento finansuotas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad beveik kas ketvirtas Maltos gyventojas karą Ukrainoje laiko viena pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria Maltos gyventojai.
Karas Ukrainoje užima antrąją vietą (kartu su COVID-19) po didėjančių pragyvenimo išlaidų. Iš viso 19 proc. apklaustųjų mano, kad karas šiuo metu kelia didžiausią grėsmę Maltai.
Apklausos duomenimis, mažiausiai rūpesčių karas Ukrainoje kelia jauniausiems rinkėjams, 16–24 metų amžiaus asmenims. Tik 12,5 % šios amžiaus grupės atstovų mano, kad Rusijos invazija yra didžiausia grėsmė šaliai, ir, jų nuomone, tai yra šešta didžiausia salos problema.
Šiai jaunų žmonių amžiaus kategorijai kur kas labiau rūpi, kiek jiems užteks pinigų, o 22,7 proc. respondentų didžiausią rūpestį kelia pragyvenimo išlaidos.
