Lietuvoje veikia beveik du šimtai vaikų globos įstaigų, jose glaudžiasi apie pusšešto tūkstančio vaikų. Kiekvienam globojamam vaikui valstybė skiria pašalpą, be to, daugelis globos institucijų ir išlaikomos valstybės – gauna po keliasdešimt milijonų kasmet.
Atrodo, dosnus finansavimas turėtų užtikrinti deramą globojamų vaikų priežiūrą, pritraukti gerų specialistų, gebančių pasirūpinti vaikų socialine ir psichologine būkle. Tačiau bėdų čia daug: globotiniai pabėga, elgetauja, patiria fizinį smurtą, seksualinę prievartą – skandalai kone nuolat gaubia vaikų globos namus.
Apie visas – tikras ir išpūstas – vaikų globos įstaigų bėdas "Valstiečių laikraštis" kalbėjosi su Vaiko teisių apsaugos kontroliere Rimante ŠALAŠEVIČIŪTE.
Turime arti dviejų šimtų vaikų globos įstaigų. Kyla natūralus klausimas: ar jų ne per daug tokiai mažai Lietuvai?
Negalime pasakyti, ar per daug, ar ne. Jų tiek, koks yra globos poreikis šalyje. Jau trejus metus seniūnijose dirba socialiniai darbuotojai, tačiau pastebime, kad jie ne visada gerai atlieka savo darbą. Kol pasieksime tokį socialinio darbo lygį, koks yra Vakarų Europos valstybėse, apie globos namų uždarymą negali būti nė kalbos. Jie turi tuštėti natūraliai. Visų pirma reikia užtikrinti, kad vaikai pasiliktų savo šeimose arba patektų į kitas.
Pavarčius laikraščių puslapius susidaro įspūdis, kad vaikų globos namai ištisai skendi problemose. Viena opiausių – seksualinė vaikų prievarta. Kiek pernai Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga gavo pranešimų dėl galimo seksualinio vaikų išnaudojimo globos įstaigose?
Kiek atskirai iš globos namų, negaliu pasakyti. Iš viso gavome septyniolika. Užpernai jų buvo dvylika, ankstesniais metais – perpus mažiau. Neabejoju, kad šis didėjimas susijęs su vadinamąja Kauno pedofilijos
byla. Įaudrinti gyventojai dabar tik ir mato aplinkui vien pedofi lus. Motinos skundžia savo vyrus, seneliai įtarinėja buvusius žentus – rodos, visi kažką daro ne taip. Gerai, kad netyli, kad kreipiasi į teisėsaugos institucijas.
Požiūris, kad labiausiai seksualiai išnaudojami vaikų globos namų auklėtiniai, nėra teisingas. Tai tik viena rizikos grupių. Dažniausiai vaikai seksualinę prievartą patiria artimoje aplinkoje – tikrų tėvų, senelių, sugyventinių, dėdžių.
Tačiau sutikite, nukenčia ir globos namų specialistams paliktų vaikų. Nors, regis, čia jų saugumu turėtų būti pasirūpinta labiausiai.
Esame gavę tokių signalų, pranešėme teisėsaugos institucijoms, tačiau tik vienu atveju informacija pasitvirtino. Tuomet man pačiai lankantis globos namuose 12 metų mergaitė pasipasakojo, kaip naktinis budėtojas, kai visi suminga, ateina į kambarį ir pakišęs rankas po antklode ją čiupinėja. Tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tvirkintojas gavo realią 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Visais kitais atvejais prokurorai tyrimus sustabdė, nes informacija nepasitvirtino. Tačiau jau tarsi taisykle tapo, kad visi ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio smurto prieš globojamus vaikus baigiasi teismuose. Tiesa, jie nėra dažni, nes tai stengiamasi nuslėpti. Štai ir dabar turime vieną atvejį, kai netgi spaudžiama pakreipti ikiteisminį tyrimą taip, kad nenukentėtų globos įstaigos auklėtojas.
Vadinasi, vaikų globos įstaigos, baimindamosi viešų skandalų, vengia pranešti reikiamoms institucijoms apie kylančias rimtas problemas, o globotiniai lieka bejėgiškai kęsti auklėtojų ištvirkavimus?
Yra keletas globos namų, kurių vadovai patys informuoja apie negeroves. Džiaugiuosi tuo: juk jeigu tokios problemos globos namų nuslepiamos, informacija nepatenka į teisėsaugininkų rankas – blogybės ir toliau klesti. Užpernai surengėme anoniminę apklausą vaikų globos namuose, vaikai buvo nustebę: argi šia tema galima kalbėti, kažkam pasiskųsti. Ir vis klausinėjo, ar tikrai nubaus tą, kuris juos nuskriaudė. Tuomet paklausėme darbuotojų, dėl kokių priežasčių slėpė jiems žinomą seksualinę prievartą prieš vaikus. Apie 70 proc. jų atsakė niekam nepranešę, nes manė, jog vis tiek niekas to neišspręs, o likusieji tikino, kad pranešus buvo galima pakenkti vaikams. Žado netenki nuo tokių žodžių.
Ne per seniausiai viešojoje erdvėje pasirodė žinia, kad prie Kauno savivaldybės vaikų globos namų privažiuoja prabangių mašinų ir globotiniai į jas noriai sėdasi. Kalbėta, kad juos „geri dėdės“ nežinoma kryptimi išsiveža visam savaitgaliui, vėliau parveža lyg nieko nebuvę. Kas tai per kelionės?
Jau kitą dieną po šio reportažo gavau 43 vaikų pasirašytą skundą. Nuvykau į tuos globos namus. Vaikai buvo įžeisti ir pasipiktinę, jautėsi neteisingai apšmeižti. Daugiau kaip 40 ten gyvenančių vaikų turi globėjus, šie juos ir pasiima savaitgaliams. Globotiniai kategoriškai neigė, kad jie išsivežami neaiškiais keliais, turint blogų tikslų.
Praėjusį rudenį išgarsėjo Rokiškio rajono Obelių vaikų globos namų auklėtiniai, kurie vis bėgdavo į Panevėžį elgetauti. Juos suradę policininkai veždavo į Panevėžio laikinuosius vaikų globos namus, tačiau jų nepriimdavo, nes jau nebūdavo vietos. Vėliau paaiškėjo, kad tie vaikai elgetauti bėga ne iš bado, o nusipirkti alkoholio ir cigarečių.
Žinau tą atvejį. Obelių globos namuose yra pora „etatinių“ bėgikų. Policijai jie sakydavo, kad nė nemėgintų jų vežti atgal, esą vis tiek pabėgs. Iš tik rųjų pabėgimų būna bene kiekvienuose globos namuose. Susiformuoja 5–8 vaikų grupelės, jos turi savo lyderį. Švelniai tariant, yra tokių vaikų, kurie nevisiškai laikosi nustatytos tvarkos. Yra ir vartojančių alkoholio, ir net narkotikų. Yra tokių vaikų, kurie tiesiog mėgsta pabėgę laisvai pagyventi – neprižiūrimi ir nekontroliuojami.
Šią vasarą bene pirmą kartą teismas valstybinius globos namus įpareigojo atlyginti jų auklėtinio padarytą žalą. Čiobiškio specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų globotinis buvo išleistas trumpų atostogų pas motiną, kurios motinystės teisės apribotos. Tačiau atostogaudamas ėmė ir apsivogė: iš kavinės nugvelbė rankinę su 232 tūkst. litų. Ar globos namuose dirbantys specialistai nesugeba perauklėti netinkamai besielgiančių vaikų?
Galima sakyti, taip. Dažnai, jei bent kiek pavėluojama dirbti su šeima, tarsi užprogramuojama netinkama vaiko gyvenimo kryptis. Dorais žmonėmis užauginti mažuosius nėra labai sunku, tačiau šiuo metu įsivyravo tendencija, kad į globos namus patenka jau į paauglystę įžengę vaikai.
Pažvelgę į bendrą statistiką pamatytume, kad vaikai iš globos namų tik rai nenusikalsta dažniau negu gyvenantys šeimose. O šiuo konkrečiu atveju, mano žiniomis, situacija buvo kiek kitokia. Kai nusikalto, vaikas iš globos namų buvo pabėgęs jau du mėnesius.
Dėl socialinės rizikos šeimoje Visagino paramos vaikui centras laikinai globoti paėmė du vaikus. Tačiau toji laikina globa jau tęsiasi pusantrų metų, nes tėvai, supratę, kad vaikais bus gerai pasirūpinta, susikrovė lagaminus ir išrūko į užsienį. Tokių lyg skradžiai žemę pradingstančių tėvų be perstojo daugėja.
Laikina globa nustatoma su sąlyga, kad vaikai grįš į šeimą, kai tėvai pasitaisys, o jie ima ir išlekia į užsienį. Žinoma, patogu palikti vaiką valstybei išlaikyti. Tėvai už nieką neatsako, savo atžalas palieka laukti, kada gerieji tėveliai atsibus ir prisimins, kad turi vaikų. Manau, tokiems tėvams turi būti visam laikui ribojamos teisės auginti vaikus. Gal po kelių tokių atvejų ir kiti susimąstytų, ką daro. Tačiau dabar, kai gyventi tampa vis sunkiau ir lyg ant mielių auga emigracijos mastas, prognozės nepalankios: daugės dingstančių tėvų, kartu ir jų paliktų vaikų.
Virginija Mačėnaitė
