Ir as manau, kad jis nekaltas ir nera cia ko tripti garbingu zmoniu.

Man patinka, kad nors ir bando Uspaskich su žeme sulyginti tas mūsų supuvęs "teisingumas", vis tiek jis šypsosi. Nemanau, kad jis kaltas ir džiaugiuosi, kad kovoja dėl tikro teisingumo.

Rodos čia dar ilgai tęsis, nes Uspaskich tikrai nepasiduos tokiam Lietuvos suterštam "teisingumui". Ir gerai darys, nes Lietuvos teismų sąžiningumas vos ne nuliui lygus.

Vien stebint žiniasklaidos susidomėjimą, ne tik procesu, bet ir domėjimusi kameromis, kur kali panašaus rango kaliniai, panašu, kad parodo išanstinį nusistatymą?

Garsus JAV Kolumbijos universiteto teisės profesorius, žmogaus teisių gynėjas, buvęs Andrejaus Sacharovo konsultantas ir buvęs Tarptautinės Žmogaus Teisių Lygos prezidentas Scott‘as Horton‘as, patarinėjantis JAV Vyriausybei kaip identifikuoti politinio persekiojimo bylas, išskyrė politinio persekiojimo kriterijus, kuriuos pravartu būtų žinoti ne tik Lietuvos politologams, bet ir Prezidentei bei premjerui Algirdui Butkevičiui, kuris sakė, kad Darbo partijos byloje nėra politikos. Net neįsigilinus į Darbo partijos bylos detales galima nedvejojant atsakyti, kad ši byla atitinka visus politinio persekiojimo požymius.

Anot Scott’o Horton’o, visų pirma svarbi teisiamo subjekto tapatybė: ar persekiojamas subjektas yra tam tikra prasme opozicijos veikėjas, ar priklauso etninių ar religinių mažumų grupei, ar subjektas siejamas su kokia nors politine partija, ar eina tam tikras politines pareigas, ar siekia būti išrinktas eiti politines pareigas? Be abejonių, V. Uspaskich ir Darbo partija atitinka visus šiuos požymius.

Antra, reikia atsižvelgti į kaltinimų pobūdį. Autorius pažymi, kad dažnas kaltinimas politinėse bylose yra susijęs būtent su mokesčių auditu ir mokesčiais. Priminsiu, kad Darbo partijos byla buvo pradėta būtent dėl įtarimų mokesčių slėpimu. Taip pat teisininkas siūlo atkreipti dėmesį, ar panašiais nusikaltimais kaltinamiems subjektams yra siūlomos tokios pat bausmės, kaip analizuojamos bylos atveju. Darbo partijos byla yra precedento neturintis atvejis Lietuvos istorijoje — prokuroras užsimojo sunaikinti partiją. Stebina ir V. Uspaskich paskirto užstato dydis (1,5 mln. Lt). Tuo tarpu Londono teismas „Snoro“ banko akcininkus paleido už 300 tūkst. Lt užstatą, nors kaltinimai jiems yra žymiai sunkesni nei Darbo partijai.

Įdomu, kodėl prokuroras po teismo proceso metu liudijusius asmenis, kurie galimai davė melagingus parodymus Darbo partijos byloje netyrė ar šių asmenų parodymuose nėra nusikalstamų požymių. Vis atsibundama po kiek tai laiko...

Konkrečių įrodymų nėra, todėl Apeliacinis teismas turi išteisinti.

Pritariu Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui, kuris teigė, kad tyrimas yra būtinas, nes viešoje erdvėje yra labai daug informacijos apie blogą teisėsaugos darbą.

2006 m., sugriuvus Brazausko Vyriausybei, prasidėjo kalbos dėl naujos koalicijos formavimo. Čia netikėtai atsiskleidžia tuo metu politologo TSPMI direktoriaus Raimundo Lopatos vaidmuo. Atvažiavęs į derybas dėl koalicijos į darbiečio Jono Pinskaus namus, politologas
atstovavo prezidentūrai ir bandė įkalbėti Darbo partiją palaikyti Gedimino Kirkilo kandidatūrą į premjerus mainais į tai, jog socialdemokratai į koaliciją priims ir Darbo partiją. Panašu, kad R. Lopata žinojo ir apie Darbo partijai gresiančias kratas. Pora savaičių prieš, duodamas interviu Rusijos laikraščiui, jis sakė manąs, kad Darbo partijos pirmininkas žada pasitraukti iš Lietuvos. Tuo tarpu partijos lyderis sėkmingai dirbo Lietuvoje, o nelaimė Rusijoje buvo tik priešakyje.

Oficialiai ikiteisminis tyrimas pradedamas tik 2006 m., kai V. Uspaskich dėl brolio žūties išvyko į Rusiją. Noriu priminti, kad įstatymas reikalauja ikiteisminį tyrimą pradėti iš karto pabaigus rinkti duomenis, o strategiškai pasirinkta ikiteisminio tyrimo data laikoma politinio persekiojimo požymiu ir yra neteisėta.

Tai, kad aukšti šalies politikai prisidėjo prie Darbo partijos bylos atsiradimo, liudija ir beveik tiesioginis socialdemokrato, tuometinio krašto apsaugos ministro Gedimino Kirkilo prisipažinimas pokalbyje su JAV ambasadoriumi Stephen Mull. Pokalbio metu jis teigia, kad valdančiosios Socialdemokratų partijos tikslas buvo organizuoti perversmą Darbo partijos viduje: nušalinti Uspaskich nuo partijos vadovo posto ir pakeisti jį kitu. WikiLeaks dokumentai taip pat žymi, kad A. Januška buvo puikiai informuotas apie vidines derybas dėl Kirkilo Vyriausybės sudarymo.