Dievas būtų davęs bent dalelę Radžvilo smegenų mūsų didiems pareigūnams, Lietuva būtų kitokia.

Mate, bet ne parke. O ka zinai apie parka? Gal pasidalintum? Paskaitytume apie jo pagarba seimai :-)

Tai tas Radžvilas yra "ilgametis tikrovės juodintojas", tai "staiga nubudęs socdemų agentas". Tai ką jis juodino prieš 8 metus? Susitarkite prieš rašydami, ponai...

Dėl elektroninės demokratijos:
Pirma reikia išspręsti elektroninės valdžios problemą. Tos blankutės, kurios yra naudingos advokatams "kažkaip" nėra aktyvuotos, todėl neprieinamos. Tai ko tikėtis iš elektroninės demokratijos? -Užmaskuotos fikcijos?

Suskambus varpui "Kelkite, kelkite, kelkite!", vel prisikelsime...

Biopolitika, galia valdyti ir administruoti gyvenimą, priversti jį augti tam tikra kryptimi.... M.Foucault teigimu, nuo 18 amžiaus gyvenimas tampa biopolitikos objektu... Populiacija, žmonių kūnai ir gyvenimai, suvokiami kaip vertingi ištekliai... Biopolitikos uždavinys – juos klasifikuoti, kategorizuoti, užtikrinti reguliarų išteklių atsinaujinimą... kai reikia – atsikratyti pertekliaus ir kontroliuoti jų augimą.... Palaikyt sveiką balansą, nustatyt migracijos (kaip medžioklės) kvotas – svarbu nepažeisti populiacijos balanso... Biopolitika ėmėsi uždavinio – dalyti gyvenimą ir gyvybę... Populiacija, suvokiama kaip resursai – žmogiškieji resursai, atsinaujinantys resursai – reikia prižiūrėt, kad nenunyktų, neišsivaikščiotų, kita vertus, ir kontroliuot, laikas nuo laiko apgenėt – ir kad per daug neišbujotų...
Biopolitika, lyg nežemiška galia... Lyg burtų lazdele mostelėjus, tauta auga, plečiasi, pražįsta... Arba, priešingai, – lyg fantastiniam filme, tautos kūnas – simboline, perkeltine prasme – užšaldomas, kriogenizuojamas, laukiant geresnių laikų, kol bus atrasti stebuklingi vaistai, stebuklingi vaistai nuo infliacijos, nuo recesijos, nuo ekonomikos perkaitimo, nuo bedarbystės ir krizės nekilnojamo turto srityje... O tada, kai vėl prireiks vairuotojų, mokytojų, traukinių mašinistų, šlavėjų ir siuvėjų – tada, jie vėl bus pašaukti ir pagausinti... Prikelti iš nebūties, iš įšalo, ir skaitlingai padauginti – jeigu reikės, net ir po mirties...

Pozdna , batia, pit boržomi, kogda pečen otvolilas

Amerikos indėnai... – paženklinti netekties ir romantikos žyme... Šiais laikais, kai visi trokšta būti matomi, bet kokia kaina, jie tarsi primena – kokia laimė būti neatrastam... Būti atrastam – gali būti pražūtinga... – tai buvo pražūtinga Amerikos indėnams, tasadžiams Filipinuose, faraono Ramzio mumijai, o taip pat daugeliui pop kultūros žvaigždžių ir žvaigždučių... Jie visi nepakėlė susidūrimo su Vakarų civilizacija ir pradėjo nykti – gal nuo ginklo, gal nuo alkoholio, gal nuo ligų, o gal iš nusivylimo patys savimi... Kaip ir lietuviai – šitie, jie pradėjo nykti, nepakėlę laisvės ir taip vadinamos „rinkos ekonomikos“... Išsiblaškė po pasaulį, išsižudė ir prasigėrė... Paskutiniai Europos pagonys, – ne veltui, matyt, – jautė blogą lemtį... Ir vienąkart krikštas – šitas krikštas laisve ir demokratija, – jiems pasirodė pražūtingas... Ir jie, kaip indėnai, pradėjo nykti.... Perfrazuojant J.Baudrillard – rūšis, nykstanti iš nusivylimo pačia savimi... – ir ką daryt žmogui, jei jis nemoka kurt „rinkos ekonomikos“, nemoka – ir tiek...?

Taigi, t.y. tam tikra monopolinio kapitalizmo faze... Apie tai daug kalbeta pries 20 metu..

Kas radžvilui atsitiko? Juk atrodo, jo įstaiga organizavo žmogaus medžioklę su varovais. Ar aš klystu?