Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Kalba apie mūsų Prezidentę, o pilkoji zona visas pabaltijis?
Nu nezinau kuom ta rusija taip uskliuva?Asmeniskai man geresnis partneris butu rusija nei amerika.
Labai ačiū už staripsnį. Nekantriai lauksiu kitos dalies.
Kiek man teko bendrauti su p. Radžvilu, tai noriu pasakyti , kad gal kartais jo samprotavimai iškart ir sunkiai suprantami, tačiau ilgesnėje perspektyvoje pildosi. Šį žmogų labai gerbiu.Jo įžvalgos fantastinės. Jis buvo vienas iš atgimimo sąjudžio vedlių , tačiau labai laiku nuspėjo , kad sąjūdis išsigimė ir nuėjo kitu keliu nei buvo sumanyta. Supratęs tai jis pasitraukė, nes kovoti prieš "paraudonąvusią" jėgą negalėjo vienas , o kiti iš iliuzijų atsibudo tik po 10 metų . Tai ką jis čia rašo verta labai rimtai priimti, nes kai jau visi tai suvoksime , bus vėlu.Betn labai rimtai apie tai pamastyti.
Ar vėl čia Radžvilo "kitas pasirinkimas" Pokalbį pradėjo su pirmakursiais.
tikrai nusišnekėjo Radžvilas. Galėtų papostringauti apie Adamkaus valdymą. Va ten tai tikrai buvo pilkoji zona.
Laba diena, svečiai is Latvių g.- tai kas čia jūsų per biznis, kad nesugebat galų sukišt?
Radzvilo tekstu modelis nesikeicia. Is pradziu gera analize ir izvalgos, bet po to viskas krypsta samokslo teorijos link. Yra kazkoks planas, ji kazkas realizuoja, Lietuvoje aisku kas - prezidente (arba valstybininkai, arba konseravtoriai, arba rusai, arba ... irasyti tinkama varianta). Tas planas labai pavojingas Lietuvai. Gresme arteja ir issigelbeti nepavyks.
Petras Katinas
Džordžas Maršalas
1948 metų balandį buvo pradėtas vykdyti garsusis amerikiečių pagalbos Antrojo pasaulinio karo nusiaubtai Europai planas, pavadintas Maršalo vardu (šį planą parengė ir pasiūlė tuometinis JAV valstybės sekretorius Džordžas Maršalas). Plano įgyvendinimui JAV skyrė milžinišką, tų laikų kursu, sumą – 20 milijardų dolerių. Tai ir suprantama – karo metais JAV ekonomika augo didžiuliais tempais ir jau nebebuvo kur eksportuoti pramonės ir maisto produktų, o pokario Europa beveik badavo. Pavyzdžiui, 1947 metais Prancūziją ištiko pats didžiausias nederlius per 132 metus. Paskelbdama Maršalo planą JAV netgi Sovietų Sąjungai, kaip patyrusiai didžiulius nuostolius Antrojo pasaulinio karo metu, pasiūlė pagalbą.
Tačiau totalitarinei valstybei buvo iškeltos tam tikros sąlygos, kurios stalininiam režimui buvo visiškai nepriimtinos. Pirmiausia, SSRS privalėjo pateikti duomenis apie savo ekonominę padėtį ir struktūrą, taip pat atverti duris Vakarų šalių kompanijoms. Įdomu, kad Stalinas iškart neatmetė Maršalo plano – mat kruvinajam SSRS diktatoriui pinigų labai reikėjo. Ir kaskart vis daugiau. Pirmiausia, paremti Italijos komunistus ir jų lyderiui Palmyro Toljačiui bei jo sėbrams. Tuo labiau kad komunistinės revoliucijos situacija Italijoje buvo visai reali. Tai ypač pasireiškė 1948 m. liepos 14 dieną, kai visą Italiją paralyžiavo visuotinis komunistų sukurstytas streikas. Romoje, Genujoje, Bolonijoje, Neapolyje, Livorno ir kituose miestuose į gatves išėjo dešimtys tūkstančių komunistų ir jų sukurstytų žmonių. Genujos meras, aršus komunistas dogmatikas Dž. Adamolis atvirai kvietė pereiti prie ginkluoto sukilimo „spalio revoliucijos“ pavyzdžiu. Tą vadinamąjį streiką tuometiniai Italijos vadovai De Gaspari ir Šelba tiesai įvardijo kaip „generalinio maišto planą“.
Stalinas ir jo bolševikinis politbiuras net kelis kartus svarstė Maršalo plano klausimą, bandė spausti amerikiečius, netgi paskyrė specialų pasiuntinį su gausia delegacija deryboms su JAV valdžia dėl Maršalo plano. Tačiau Vašingtone jau nebebuvo nuolaidžiavusio Stalinui prezidento Ruzvelto – buvo antikomunistas Haris Trumenas. Be to, tuo metu pasaulį sukrėtė garsioji Didžiosios Britanijos politikos veterano ir stratego Vinstono Čerčilio kalba, 1946 m. kovo 5 dieną pasakyta JAV Fultono Vestminsterio koledže, Misurio valstijoje. Kremliaus vadovai šią kalbą įvertino kaip „šaltojo karo“ paskelbimą, o JAV prezidentas Haris Trumenas liko ja labai patenkintas. Galima priminti, jog V. Čerčilis Fultono kalboje pareiškė, kad pasauliui, dar neatsigavusiam po Antrojo pasaulinio karo, gresia tiesioginis ir tikras naujo pasaulinio karo bei tironijos pavojus, o šios grėsmės priežastis yra Sovietų Sąjunga ir jos remiamas tarptautinis komunistinis judėjimas.
Džordžas Maršalas
1948 metų balandį buvo pradėtas vykdyti garsusis amerikiečių pagalbos Antrojo pasaulinio karo nusiaubtai Europai planas, pavadintas Maršalo vardu (šį planą parengė ir pasiūlė tuometinis JAV valstybės sekretorius Džordžas Maršalas). Plano įgyvendinimui JAV skyrė milžinišką, tų laikų kursu, sumą – 20 milijardų dolerių. Tai ir suprantama – karo metais JAV ekonomika augo didžiuliais tempais ir jau nebebuvo kur eksportuoti pramonės ir maisto produktų, o pokario Europa beveik badavo. Pavyzdžiui, 1947 metais Prancūziją ištiko pats didžiausias nederlius per 132 metus. Paskelbdama Maršalo planą JAV netgi Sovietų Sąjungai, kaip patyrusiai didžiulius nuostolius Antrojo pasaulinio karo metu, pasiūlė pagalbą.
Tačiau totalitarinei valstybei buvo iškeltos tam tikros sąlygos, kurios stalininiam režimui buvo visiškai nepriimtinos. Pirmiausia, SSRS privalėjo pateikti duomenis apie savo ekonominę padėtį ir struktūrą, taip pat atverti duris Vakarų šalių kompanijoms. Įdomu, kad Stalinas iškart neatmetė Maršalo plano – mat kruvinajam SSRS diktatoriui pinigų labai reikėjo. Ir kaskart vis daugiau. Pirmiausia, paremti Italijos komunistus ir jų lyderiui Palmyro Toljačiui bei jo sėbrams. Tuo labiau kad komunistinės revoliucijos situacija Italijoje buvo visai reali. Tai ypač pasireiškė 1948 m. liepos 14 dieną, kai visą Italiją paralyžiavo visuotinis komunistų sukurstytas streikas. Romoje, Genujoje, Bolonijoje, Neapolyje, Livorno ir kituose miestuose į gatves išėjo dešimtys tūkstančių komunistų ir jų sukurstytų žmonių. Genujos meras, aršus komunistas dogmatikas Dž. Adamolis atvirai kvietė pereiti prie ginkluoto sukilimo „spalio revoliucijos“ pavyzdžiu. Tą vadinamąjį streiką tuometiniai Italijos vadovai De Gaspari ir Šelba tiesai įvardijo kaip „generalinio maišto planą“.
Stalinas ir jo bolševikinis politbiuras net kelis kartus svarstė Maršalo plano klausimą, bandė spausti amerikiečius, netgi paskyrė specialų pasiuntinį su gausia delegacija deryboms su JAV valdžia dėl Maršalo plano. Tačiau Vašingtone jau nebebuvo nuolaidžiavusio Stalinui prezidento Ruzvelto – buvo antikomunistas Haris Trumenas. Be to, tuo metu pasaulį sukrėtė garsioji Didžiosios Britanijos politikos veterano ir stratego Vinstono Čerčilio kalba, 1946 m. kovo 5 dieną pasakyta JAV Fultono Vestminsterio koledže, Misurio valstijoje. Kremliaus vadovai šią kalbą įvertino kaip „šaltojo karo“ paskelbimą, o JAV prezidentas Haris Trumenas liko ja labai patenkintas. Galima priminti, jog V. Čerčilis Fultono kalboje pareiškė, kad pasauliui, dar neatsigavusiam po Antrojo pasaulinio karo, gresia tiesioginis ir tikras naujo pasaulinio karo bei tironijos pavojus, o šios grėsmės priežastis yra Sovietų Sąjunga ir jos remiamas tarptautinis komunistinis judėjimas.
Rodė per TV D.Grybauskaitės vizijos Lietuvai finalą. Vien populizmas - tuos pačius 20 metų senumo lazerius fizikos instituto reklamavo kaip aukštas technologijas. Pažiūrėjau kas per daiktas ekspla svetainėje - 3,5 W rubino kristalų lazeriai iš rusiškų rezonatorių padaryti. Naudoja tik MT veikloje. Joks tai ne masinis produktas - tik reklama, o pinigų sukišta tiek ir tiek. Pas mus va pirmas lazeris kampe voliojasi rusiškas - 0,5 kW. O dabartinis, kur pjaustom metalą iki 3 cm. storio - 3,5 kW galingumo ir su programinio valdymo koordinatiniu stalu. Įvedi programą detalės ir visą lapą supjausto smulkiomis detalėmis, po to keičiasi stalai, įvedamas naujas lapas 1,5x2,5 m. ir procesas toliau eina - tik detales išpjautas lupinėti reikia. Daugiausia nerūdijantį plieną pjaustom, nes labiausiai apsimoka.
V.Radžvilas: D.Grybauskaitė Lietuvą verčia „pilkąja zona“