Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
musiet kad KGBistam daugiau medaliu prisegiotu.
Algimantas REIČIŪNAS
Buvo save išsikėlęs kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius Jurbarko rinkimų apygardoje Nr.62 1996-ais metais.
BIOGRAFIJA
48 metai. Gimė ir gyvena Jurbarko rajone, Antkalniškių kaime.
Bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės RGV AUTOIMPEKS generalinis direktorius ir bendros Lietuvos ir Lenkijos įmonės TIRGUMA vienas iš savininkų.
Pirmiausia dėkoja 1470-iai Jurbarko rinkimų apygardos rinkėjų, kurie savo parašais pritarė jo kandidatūrai. Dėkoja už pasitikėjimą, už pilietinį sąmoningumą, linki sveikatos, stiprybės ir Dievo palaimos.
Trumpai supažindina, ką padarė Lietuvos labui. Kadangi kandidato šeima Tarybų valdžios "malonę" pažino nuo pirmųjų jos įsigalėjimo dienų, tai 1990 m. rinkimų metu jo įsteigtas kooperatyvas "Vairas" aktyviai rėmė dešiniųjų jėgų kandidatę. Įsteigė nepriklausomą Jurbarko televiziją, finansavo nepriklausomo Jurbarko rajono laikraščio "Mūsų mintys" leidimą. Per blokadą padovanojo Radijo ir televizijos komitetui palydovinės televizijos priėmimo aparatūrą (priėmė ponas Neverauskas). 1991 m. sausio įvykių metu ši televizija įrašė Vilniuje siautėjusių smogikų radijo pokalbius. Audioįrašus išplatino ir perdavė Aukščiausiajai Tarybai. Remdamasis Jurbarko televizijos darbo organizavimo patirtimi, 1991 m. sausio 15 d. įrodė ponams A.Butkevičiui, J.Gečui bei ryšių ir informatikos ministrui K.Biruliui, kad galima išmontuoti Jurbarko retransliatoriaus siųstuvą ir sumontuoti jį Aukščiausiosios Tarybos pastate.
1991 m. sausio mėnesį Persų įlankos karo metu perdavė radijo žvalgybos patirtį JAV, Didžiajai Britanijai ir Egiptui, nes Irakas buvo ginkluotas rusiška šarvuota technika, kad sąjungininkai galėtų klausytis irakiečių pokalbių ir agituoti juos. Maždaug po savaitės 50 Irako tankų pasidavė Egiptui į nelaisvę. Mano, kad tai yra ir jų televizijos nuopelnas.
Supirko Sausio įvykių nuotraukas ir savo lėšomis išleido 20 000 egzempliorių tiražu bukletą "Lietuva. 1991 01 13". Dalį šių bukletų nusiuntė į Aukščiausiąją Tarybą, Užsienio reikalų ministeriją, daug perdavė Lietuvos atstovybei Maskvoje, išvežė į Vokietiją, į Vasario 16-osios gimnaziją siekdami, kad pasaulis sužinotų objektyvią tiesą.
1991 m. vasarą įmonė RGV AUTOIMPEKS paaukojo 100 000 rublių, kad būtų restauruoti Jurbarko bažnyčios bokštai. 1991 m. rugpjūčio 26 d. padegė statomą gamybinę bazę Jurbarko rajone, Antkalniškių kaime. Padegėjai nesurasti iki šiol.
Beveik metus Jurbarko televizija rengė pusvalandines laidas, kurias transliuodavo TELE-3 kanalu. Susidarius kritinei situacijai, kai į Pakaunės miškus išėjo ginkluoti savanoriai, nuvyko pas juos su videokameromis ir per TELE-3 parodė interviu su jais. Tuo ši televizija užkirto kelią įvairioms provokacijoms. Konfliktas buvo išspręstas taikiai.
Visa jų įmonių veikla skirta įtvirtinti Lietuvos ne priklausomybę, stiprinti jos savarankiškumą. Įmonė RGV AUTOIMPEKS restauruoja lengvųjų automobilių padangas, o jos dukterinė įmonė TIRGUMA pagal vakarietišką technologiją restauruoja sunkvežimių padangas, skirtas tarptautiniams pervežimams. Norėjome aplamai stiprinti Bažnyčią,kad gyvenime plistų krikščioniška moralė...
Už drąsą ir pasiaukojimą Lietuvai apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
Kandidato motto - žino kelią nuo ubagystės iki pasiturinčio gyvenimo, nes jį garbingai nuėjo.
Žmona Zina dirba įmonėje RGV AUTOIMPEKS vyr.buhaltere. Augina tris sūnus: Mindaugui - 18 metų, Artūrui - 15 metų, o Pauliui - 7 metai.
...Kodėl Grybauskaitė šiandien gali eiti į prezidentus,
kodėl mano sūneliai turi duoneliauti Londone,kodėl
žlugo verslas,praradau sveikatą???PREZIDENTE,KDĖL VYČIO KRYŽIUS
RADIJOŽVALGAMS NEATIDAVĖTE????
Buvo save išsikėlęs kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius Jurbarko rinkimų apygardoje Nr.62 1996-ais metais.
BIOGRAFIJA
48 metai. Gimė ir gyvena Jurbarko rajone, Antkalniškių kaime.
Bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės RGV AUTOIMPEKS generalinis direktorius ir bendros Lietuvos ir Lenkijos įmonės TIRGUMA vienas iš savininkų.
Pirmiausia dėkoja 1470-iai Jurbarko rinkimų apygardos rinkėjų, kurie savo parašais pritarė jo kandidatūrai. Dėkoja už pasitikėjimą, už pilietinį sąmoningumą, linki sveikatos, stiprybės ir Dievo palaimos.
Trumpai supažindina, ką padarė Lietuvos labui. Kadangi kandidato šeima Tarybų valdžios "malonę" pažino nuo pirmųjų jos įsigalėjimo dienų, tai 1990 m. rinkimų metu jo įsteigtas kooperatyvas "Vairas" aktyviai rėmė dešiniųjų jėgų kandidatę. Įsteigė nepriklausomą Jurbarko televiziją, finansavo nepriklausomo Jurbarko rajono laikraščio "Mūsų mintys" leidimą. Per blokadą padovanojo Radijo ir televizijos komitetui palydovinės televizijos priėmimo aparatūrą (priėmė ponas Neverauskas). 1991 m. sausio įvykių metu ši televizija įrašė Vilniuje siautėjusių smogikų radijo pokalbius. Audioįrašus išplatino ir perdavė Aukščiausiajai Tarybai. Remdamasis Jurbarko televizijos darbo organizavimo patirtimi, 1991 m. sausio 15 d. įrodė ponams A.Butkevičiui, J.Gečui bei ryšių ir informatikos ministrui K.Biruliui, kad galima išmontuoti Jurbarko retransliatoriaus siųstuvą ir sumontuoti jį Aukščiausiosios Tarybos pastate.
1991 m. sausio mėnesį Persų įlankos karo metu perdavė radijo žvalgybos patirtį JAV, Didžiajai Britanijai ir Egiptui, nes Irakas buvo ginkluotas rusiška šarvuota technika, kad sąjungininkai galėtų klausytis irakiečių pokalbių ir agituoti juos. Maždaug po savaitės 50 Irako tankų pasidavė Egiptui į nelaisvę. Mano, kad tai yra ir jų televizijos nuopelnas.
Supirko Sausio įvykių nuotraukas ir savo lėšomis išleido 20 000 egzempliorių tiražu bukletą "Lietuva. 1991 01 13". Dalį šių bukletų nusiuntė į Aukščiausiąją Tarybą, Užsienio reikalų ministeriją, daug perdavė Lietuvos atstovybei Maskvoje, išvežė į Vokietiją, į Vasario 16-osios gimnaziją siekdami, kad pasaulis sužinotų objektyvią tiesą.
1991 m. vasarą įmonė RGV AUTOIMPEKS paaukojo 100 000 rublių, kad būtų restauruoti Jurbarko bažnyčios bokštai. 1991 m. rugpjūčio 26 d. padegė statomą gamybinę bazę Jurbarko rajone, Antkalniškių kaime. Padegėjai nesurasti iki šiol.
Beveik metus Jurbarko televizija rengė pusvalandines laidas, kurias transliuodavo TELE-3 kanalu. Susidarius kritinei situacijai, kai į Pakaunės miškus išėjo ginkluoti savanoriai, nuvyko pas juos su videokameromis ir per TELE-3 parodė interviu su jais. Tuo ši televizija užkirto kelią įvairioms provokacijoms. Konfliktas buvo išspręstas taikiai.
Visa jų įmonių veikla skirta įtvirtinti Lietuvos ne priklausomybę, stiprinti jos savarankiškumą. Įmonė RGV AUTOIMPEKS restauruoja lengvųjų automobilių padangas, o jos dukterinė įmonė TIRGUMA pagal vakarietišką technologiją restauruoja sunkvežimių padangas, skirtas tarptautiniams pervežimams. Norėjome aplamai stiprinti Bažnyčią,kad gyvenime plistų krikščioniška moralė...
Už drąsą ir pasiaukojimą Lietuvai apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
Kandidato motto - žino kelią nuo ubagystės iki pasiturinčio gyvenimo, nes jį garbingai nuėjo.
Žmona Zina dirba įmonėje RGV AUTOIMPEKS vyr.buhaltere. Augina tris sūnus: Mindaugui - 18 metų, Artūrui - 15 metų, o Pauliui - 7 metai.
...Kodėl Grybauskaitė šiandien gali eiti į prezidentus,
kodėl mano sūneliai turi duoneliauti Londone,kodėl
žlugo verslas,praradau sveikatą???PREZIDENTE,KDĖL VYČIO KRYŽIUS
RADIJOŽVALGAMS NEATIDAVĖTE????
visas tas rusu sovinizmo vajus.tegul rusai patys pirma isiaiskina apie ww2,o ne seria save legendomis,kuriomis itiki,bet matyt,nieko nebus,jau sugebejo ir straipsni pritaikyti,uz domejimasi istorija...kazkoks absurdas.
o kas rusus laiko dideliais isvaduotojais tas arba visiskas kretinas,arba beviltiskas komuniaga-rusu tv sou auka.
ir dar labiausiai patiko praeita savaite matyta rusu tv laida smerkianti fasizma,ir....pagrindinis smerkejas buvo-duginas:)ko dar noreti?ir apie ka sneketi?
o kas rusus laiko dideliais isvaduotojais tas arba visiskas kretinas,arba beviltiskas komuniaga-rusu tv sou auka.
ir dar labiausiai patiko praeita savaite matyta rusu tv laida smerkianti fasizma,ir....pagrindinis smerkejas buvo-duginas:)ko dar noreti?ir apie ka sneketi?
Kur prasideda šlepetės, ten baigiasi moralė
Kiek kartų tau sakyta - išgėrei,eik miegoti,o ne sėsk prie kompo.
LEO LT akcentas buvo vienas iš pagrindinių, kodėl Lietuvos piliečiai socialdemokratus Lietuvos valdžioje per Seimo rinkimus pakeitė į konservatorius, dabar viską lems daugiausia konservatorių sprendimas ir valdančios koalicijos sprendimas. Netrukus turėtų paaiškėti sprendimas, o jei skaito konservatoriai, tai siūlau raginti savo partijos vadovybę išformuoti LEO LT ir nepavesti Lietuvos piliečių, kurių dėka jie gavo Valdžią.
Kviečiu visus LR piliečius būti neabejingais, juk čia sprendžiasi mūsų ir mūsų valstybės ateitis ir parašyti ir išsiųsti Seimo nariams reikalavimą išformuoti LEO LT el. paštu , Seimo narių kontaktus galite rasti lrs.lt
Kviečiu visus LR piliečius būti neabejingais, juk čia sprendžiasi mūsų ir mūsų valstybės ateitis ir parašyti ir išsiųsti Seimo nariams reikalavimą išformuoti LEO LT el. paštu , Seimo narių kontaktus galite rasti lrs.lt
RAUDONIEJI ISSIGIMELIAI RAUSS.
Ta proga III-ojo Baltarusių fronto štabo propagandininkas Ilja Erenburgas sukūrė daugybę kerštu,persunktų,tekstų.
Per Vilniaus radijo stotį autoriaus balsas skelbė: „Nėra nieko, kas vokiečiuose būtų be kaltės – nei tarp gyvųjų, nei tarp mirusiųjų. Raudonarmiečiai, šventai vykdykite draugo Stalino nurodymą ir sumindžiokite fašistinį žvėrį jo urve. Sulaužykite germaniškųjų moterų rasinį pasididžiavimą. Pasiimkite jas sau kaip teisėtą grobį“.
Vėlesniais metais sukurta sovietinė kino kronika pateikė jau kitokį išvaduotojiškos armijos veiksmų Karaliaučiaus krašte vaizdą.
Visus labai sukrėtė sovietinio karinio desanto operacija 1944 metų spalio 21 dieną Nemerkiemyje (dabar Majakovskajos kaimas). Čia sadistiškai išprievartautos ir nužudytos 72 kaimo moterys nuo 12 iki 84 metų amžiaus. Netoli Ragainės 20 kareivių išniekino lietuvę moterį jos vaikų akivaizdoje. Vėliau apipylė benzinu ir padegė.
Tas pats vyko visame Karaliaučiaus krašte: žudymai, plėšimai, prievartavimai tapo kasdienybe. Karaliaučius buvo vaizduojamas vokiečių militarizmo tvirtove, kurią reikia sunaikinti.
„Mačiau. Tos moterys vos paeidavo... Paskiau mes pradėjome ten gyvent. Valgyti norisi, eidavau ubagauti. Kartą papuoliau pas kareivius ir mane norėjo išniekint, bet visa laimė, kad kariškis atėjo ir aš pabėgau, bet nedaug trūko ir būtų per mane perėję 10 kareivių. Eidavom į kareivines vogti bulvių, kopūstų. Žinot, kai valgyt nori... Buvom ištinę, ir po oda utėlių buvo, ir pilvai buvo dideli“, – pasakoja R. Eidijienė.
Nugalėtojų ir nugalėtųjų santykiai Rytprūsiuose pasireiškė ypač aštriai. Civiliams krašto gyventojams teko asmeniškai atsakyti už nacių veiksmus Sovietų Sąjungoje. Tačiau sovietiniai ideologai kino kronikose stengėsi kurti visai kitokį išvaduotojiškos armijos įvaizdį.
„Prievartavimai, žudymai buvo natūralus sovietų, įžengusių į Rytprūsius, elgesys.
„Rusai užėjo, maistą, kurį turėjom, kareiviai atėmė, nes neturėjo ką valgyt. Paskui suvarė visus į bendrą namą. Naktį tie kareiviai ateina, pasirenka moterų ir išeina. Tada nesupratom. Paskui mus pradėjo varinėt – kur jie eina, ten ir mus veda. O žiema, nevalgę, neapsirengę, šalta.
Duodavo gabaliuką duonos – kas gavo, kas negavo. Kai apsistojom, padarė kolchozą. Per parą davė 200 gramų duonos trims žmonėms ir sriubos. Pradėjom vagiliauti – tai bulvių, tai morkų. Mane pagavo su morkom, uždarė“, – prisimena Elfrida Ščiukienė.
Karo metu sovietinė armija nematė reikalo maitinti priešą. Gailestingumas priešo civiliams nebuvo numatytas ir netgi baudžiamas. Po karo administracija buvo suinteresuota maitinti tik darbo jėgą.
Badas įstrigo visų atmintin. Ypač siaubinga buvo 1946–1947 metų žiema, kai visai nebuvo ko valgyti. Tuo metu kai kuriose vietose pasitaikydavo ir kanibalizmo atvejų.
„Po karo, kai rusai užėjo, tai neduok Dieve. Ėjau į mėsinę žarnų vogti. Kartą po žarnom radau lavoną, bet pasiimi ir eini. Badauti reikėjo daug. Baisus gyvenimas buvo“, – sako R. Eidijienė.
„Gyvenimo standartai buvo minusiniai. Maisto trūko, medikamentų, kanalizacija ir visos infrastruktūros sugriautos... Visas tų civilių žmonių gyvenimas buvo sužlugdytas. Jeigu armija buvo aprūpinama viskuo centralizuotai, tai civiliai gyventojai vertėsi kas kaip galėjo“, – pasakoja istorikė Arūnė Arbušauskaitė.
„Po Rytprūsių užėmimo buvo neįsivaizduojamas badas. Jis vertė ne tik valgyti mirusius žmones. Vaikai patys bėgdavo į kitas šalis arba tėvai juos ragindavo, patys įsodindavo į pravažiuojančius prekinius traukinius, kad jie vyktų į Lietuvą“, – teigia A. Nikžentaitis.
„Bet kokia griežčiausia kontrolė nėra be spragų ir mes galime kalbėti apie keliolika tūkstančių vokiečių, kuriems pavyko pabėgti į Lietuvą. Tai pasienio teritorijų gyventojai arba teritorijų, pro kurias ėjo geležinkelis“, – tvirtina A. Nikžentaitis.
Kai raudonieji satanistai izenge i rytu Prusija jiems buvo duotas isakymas isprievartauti 100 proc. moteru nepriklausimai nuo ju amziaus, o veliau jas nuzudyti, vyrai buvo zudomi is karto. Satanistai kruopsciai ivykde si isakyma. Panasu kad ir okupuotoje rytu Vokietijoje tie zverys atliko ta pati. Beje pries prievartavimus satanistai kartais surengdavo parodomuosius moteru kankinimus (tai buvo atlikta Rytprusiuose vienoje eks jaunimo stovykloje).
1945 metai. Prusija - Mazoji Lietuva (Karaliauciaus krastas), Nemmersdorf' as salia Gumbines (dabar Cerniachovsk' as). Prusijon isiverzusiems Raudonosios Armijos kariams Maskvos valdzia dave isakyma zudyti visus gyventojus. Sadistiskai nukankinti ir nuzudyti buvo keliu aplinkiniu miesteliu gyventojai (dauguma ju Mazalietuviai)... . Nemmersdorfo miestelyje buvo like apie 100 seneliu, moteru ir vaiku - nei vieno nebuvo pasigaileta ... lengviausia mirtimi mire viena mociute nepajegianti pasikelti is lovos ... ji buvo ziauriai isprievartauta ir sukapota kirviu ... dauguma zuvusiu buvo prikalta kryziumi prie vartu ... ziauriai kankinami ... prievartaujami ... net vyrai ... kankinami ... iki trukdavo sirdis ... vaikai buvo dauzomi galvomis i tvoras, sienas ... pasislepe pakelese buvo traiskomi tankais ... bolsevikai prikale su vinimis prie kaimisko vezimo isrengtas, nuogas moteris, ju rankas, isprievartavo, nusove... Prie Roter Krug darzines duru prikale
" kryziaus forma" dvi nuogas moteris, Nemmmersdorf gyvenvieteje surasta 72 moteru , vaiku ir vieno seno vyriskio lavonus. ... Vaiku galvos buvo istaskytos trenkiant i siena.... Liko gyva tik viena siu ivykiu liudytoja.
Per Vilniaus radijo stotį autoriaus balsas skelbė: „Nėra nieko, kas vokiečiuose būtų be kaltės – nei tarp gyvųjų, nei tarp mirusiųjų. Raudonarmiečiai, šventai vykdykite draugo Stalino nurodymą ir sumindžiokite fašistinį žvėrį jo urve. Sulaužykite germaniškųjų moterų rasinį pasididžiavimą. Pasiimkite jas sau kaip teisėtą grobį“.
Vėlesniais metais sukurta sovietinė kino kronika pateikė jau kitokį išvaduotojiškos armijos veiksmų Karaliaučiaus krašte vaizdą.
Visus labai sukrėtė sovietinio karinio desanto operacija 1944 metų spalio 21 dieną Nemerkiemyje (dabar Majakovskajos kaimas). Čia sadistiškai išprievartautos ir nužudytos 72 kaimo moterys nuo 12 iki 84 metų amžiaus. Netoli Ragainės 20 kareivių išniekino lietuvę moterį jos vaikų akivaizdoje. Vėliau apipylė benzinu ir padegė.
Tas pats vyko visame Karaliaučiaus krašte: žudymai, plėšimai, prievartavimai tapo kasdienybe. Karaliaučius buvo vaizduojamas vokiečių militarizmo tvirtove, kurią reikia sunaikinti.
„Mačiau. Tos moterys vos paeidavo... Paskiau mes pradėjome ten gyvent. Valgyti norisi, eidavau ubagauti. Kartą papuoliau pas kareivius ir mane norėjo išniekint, bet visa laimė, kad kariškis atėjo ir aš pabėgau, bet nedaug trūko ir būtų per mane perėję 10 kareivių. Eidavom į kareivines vogti bulvių, kopūstų. Žinot, kai valgyt nori... Buvom ištinę, ir po oda utėlių buvo, ir pilvai buvo dideli“, – pasakoja R. Eidijienė.
Nugalėtojų ir nugalėtųjų santykiai Rytprūsiuose pasireiškė ypač aštriai. Civiliams krašto gyventojams teko asmeniškai atsakyti už nacių veiksmus Sovietų Sąjungoje. Tačiau sovietiniai ideologai kino kronikose stengėsi kurti visai kitokį išvaduotojiškos armijos įvaizdį.
„Prievartavimai, žudymai buvo natūralus sovietų, įžengusių į Rytprūsius, elgesys.
„Rusai užėjo, maistą, kurį turėjom, kareiviai atėmė, nes neturėjo ką valgyt. Paskui suvarė visus į bendrą namą. Naktį tie kareiviai ateina, pasirenka moterų ir išeina. Tada nesupratom. Paskui mus pradėjo varinėt – kur jie eina, ten ir mus veda. O žiema, nevalgę, neapsirengę, šalta.
Duodavo gabaliuką duonos – kas gavo, kas negavo. Kai apsistojom, padarė kolchozą. Per parą davė 200 gramų duonos trims žmonėms ir sriubos. Pradėjom vagiliauti – tai bulvių, tai morkų. Mane pagavo su morkom, uždarė“, – prisimena Elfrida Ščiukienė.
Karo metu sovietinė armija nematė reikalo maitinti priešą. Gailestingumas priešo civiliams nebuvo numatytas ir netgi baudžiamas. Po karo administracija buvo suinteresuota maitinti tik darbo jėgą.
Badas įstrigo visų atmintin. Ypač siaubinga buvo 1946–1947 metų žiema, kai visai nebuvo ko valgyti. Tuo metu kai kuriose vietose pasitaikydavo ir kanibalizmo atvejų.
„Po karo, kai rusai užėjo, tai neduok Dieve. Ėjau į mėsinę žarnų vogti. Kartą po žarnom radau lavoną, bet pasiimi ir eini. Badauti reikėjo daug. Baisus gyvenimas buvo“, – sako R. Eidijienė.
„Gyvenimo standartai buvo minusiniai. Maisto trūko, medikamentų, kanalizacija ir visos infrastruktūros sugriautos... Visas tų civilių žmonių gyvenimas buvo sužlugdytas. Jeigu armija buvo aprūpinama viskuo centralizuotai, tai civiliai gyventojai vertėsi kas kaip galėjo“, – pasakoja istorikė Arūnė Arbušauskaitė.
„Po Rytprūsių užėmimo buvo neįsivaizduojamas badas. Jis vertė ne tik valgyti mirusius žmones. Vaikai patys bėgdavo į kitas šalis arba tėvai juos ragindavo, patys įsodindavo į pravažiuojančius prekinius traukinius, kad jie vyktų į Lietuvą“, – teigia A. Nikžentaitis.
„Bet kokia griežčiausia kontrolė nėra be spragų ir mes galime kalbėti apie keliolika tūkstančių vokiečių, kuriems pavyko pabėgti į Lietuvą. Tai pasienio teritorijų gyventojai arba teritorijų, pro kurias ėjo geležinkelis“, – tvirtina A. Nikžentaitis.
Kai raudonieji satanistai izenge i rytu Prusija jiems buvo duotas isakymas isprievartauti 100 proc. moteru nepriklausimai nuo ju amziaus, o veliau jas nuzudyti, vyrai buvo zudomi is karto. Satanistai kruopsciai ivykde si isakyma. Panasu kad ir okupuotoje rytu Vokietijoje tie zverys atliko ta pati. Beje pries prievartavimus satanistai kartais surengdavo parodomuosius moteru kankinimus (tai buvo atlikta Rytprusiuose vienoje eks jaunimo stovykloje).
1945 metai. Prusija - Mazoji Lietuva (Karaliauciaus krastas), Nemmersdorf' as salia Gumbines (dabar Cerniachovsk' as). Prusijon isiverzusiems Raudonosios Armijos kariams Maskvos valdzia dave isakyma zudyti visus gyventojus. Sadistiskai nukankinti ir nuzudyti buvo keliu aplinkiniu miesteliu gyventojai (dauguma ju Mazalietuviai)... . Nemmersdorfo miestelyje buvo like apie 100 seneliu, moteru ir vaiku - nei vieno nebuvo pasigaileta ... lengviausia mirtimi mire viena mociute nepajegianti pasikelti is lovos ... ji buvo ziauriai isprievartauta ir sukapota kirviu ... dauguma zuvusiu buvo prikalta kryziumi prie vartu ... ziauriai kankinami ... prievartaujami ... net vyrai ... kankinami ... iki trukdavo sirdis ... vaikai buvo dauzomi galvomis i tvoras, sienas ... pasislepe pakelese buvo traiskomi tankais ... bolsevikai prikale su vinimis prie kaimisko vezimo isrengtas, nuogas moteris, ju rankas, isprievartavo, nusove... Prie Roter Krug darzines duru prikale
" kryziaus forma" dvi nuogas moteris, Nemmmersdorf gyvenvieteje surasta 72 moteru , vaiku ir vieno seno vyriskio lavonus. ... Vaiku galvos buvo istaskytos trenkiant i siena.... Liko gyva tik viena siu ivykiu liudytoja.
gaidy zydovskas dink nx is eterio...
matyt, apie aukštojo mokslo reformą.
REKLAMA
REKLAMA
V.Adamkus: pergalė be tiesos ir moralės pamato - jokia pergalė