Prezidento Valdo Adamkaus nuomone, siūlymai įkurti "ypatingo ryšio su Lietuva" institutą neišsprendžia visų pilietybės problemų.
Tai prezidentas pareiškė po to, kai susipažino su darbo grupės pasiūlymu sukurti ypatingo ryšio su Lietuva išsaugojimo institutą, kuris sudarytų sąlygas Lietuvos pilietybės neturintiems išeiviams išsaugoti ryšius su gimtąja šalimi.
Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, V.Adamkaus nuomone, toks teisinis projektas neišsprendžia problemos dėl pilietybės, kilusios po to, kai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad būtina sumažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę.
"Gerbiu Konstitucinio Teismo sprendimą, kartu manau, kad konstitucinės teisės ekspertai turėtų apsvarstyti visus galimus konstitucinius sprendimus, kaip sąsajų su tėvyne nenutraukusiems asmenims neapsunkinti pilietybės įgijimo", - pranešime spaudai cituojamas prezidentas.
Jo nuomone, Lietuva turi stengtis išlaikyti ryšį su savo tautiečiais ir galvoti apie šimtatūkstantinę dabartinių laikų migrantų bangą. "Jiems tėvynės pilietybė gali tapti tiltu, moraliniu paskatinimu bet kada sugrįžti į namus", - pabrėžė V.Adamkus.
Premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė, analizavusi Lietuvos pilietybės sampratos esamomis sąlygomis suformavimo klausimus, pasiūlė pilietybės problemas spręsti įteisinant ypatingo ryšio su Lietuva išsaugojimo institutą.
Toks institutas sudarytų prielaidas kitos valstybės pilietybę įgijusiems išeiviams palaikyti glaudžius ryšius su Lietuva. Jų teisinis statusas būtų iš esmės skirtingas nei užsieniečių ir labai artimas pilietybės teisiniams santykiams, jie galėtų laisvai atvykti ir išvykti į šalį, nereikėtų atskirų leidimų gyvenimui, studijoms Lietuvoje.
Kitas svarbus aspektas, kaip pranešė Vyriausybė - bus numatytas teisinis mechanizmas, kuris leis atsisakusiam kitos valstybės pilietybės asmeniui atkurti Lietuvos pilietybę be jokių biurokratinių trukdžių.
Pasiūlytas teisinis pilietybės problemų sprendimo būdas sudarytų sąlygas išsaugoti asmens ir valstybės ryšius nekeičiant Konstitucijos.
Nutarta parengti Pilietybės įstatymo pataisų projektą, į darbo grupę įtraukiant Teisingumo, Vidaus ir Užsienio reikalų ministerijų specialistus.
Pernai lapkritį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad būtina mažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, nes dabar tokia pilietybė yra plačiai paplitęs reiškinys, o turėtų būti itin reta išimtis. KT pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja lietuvių kilmės asmenims Pilietybės įstatyme padaryta išimtis turėti dvigubą pilietybę.
