Įtarus sunkiu nusikaltimu, vyras buvo sulaikytas 2014 metų lapkritį ir šiol laikomas suimtas.
Kartu su juo nuteisti Pavelas Maselis ir Pavelas Mackevičius, jie pripažinti kaltais dėl pasikėsinimo įvykdyti paminklo vagystę, nužudymu jie nebuvo kaltinami. P.Maseliui skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Jis įpareigotas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuteistasis taip pat turės sumokėti 564 eurų įmoką į Asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą.
P.Mackevičiui skirta 1129 eurų bauda. Vyras buvo laikomas nelaisvėje 2014 metų lapkričio 26 -27 dienomis. Teismo vertinimu, dvi sulaikymo paros prilyginamos 75 eurams, todėl paskirtoji bauda sumažinta 75 eurais.
Prokuratūra M.Galpermaną kaltino asmens, vykdžiusio tarnybines pareigas, nužudymu. Nuosprendį paskelbusi teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė sakė, kad nustatyta, kad asmuo buvo nužudytas, nes vykdė savo pilietinę pareigą, siekė užkardyti nusikaltimą ir sulaikyti nusikaltimą darančius asmenis.
Kaip teismui pasakojo nužudytojo sugyventinė, jos draugas dirbo neoficialiai. Įvykio vakarą ji pastarąjį palydėjo iki teritorijos, kur buvo laikomi paminklai, jis ten padėjo žmonėms saugoti paminklus. Saugoti paminklus pradėjo maždaug prieš dvi savaites iki įvykio. Į darbą eidavo kiekvieną vakarą. Tą vakarą palydėjusi sugyventinį, moteris grįžo namo. Prieš išeidama liepė jam užrakinti vartus, bet prie jos Janas R. vartų neužrakino. Ryte nuėjusi į teritoriją, pamatė namelyje ant grindų be sąmonės gulintį savo gyvenimo draugą. Jam buvo sužeista galva, matėsi daug kraujo. Greitoji medicinos pagalba Janą R. išvežė į ligoninę, kur pavakare jis mirė.
Nusikaltimas buvo įvykdytas 2010 metų rugsėjo 14-osios vidurnaktį Vilniuje, bendrovės teritorijoje.
Būdami apsvaigę nuo alkoholio ir turėdami tikslą pagrobti šioje saugomoje teritorijoje esantį akmens paminklą, M.Galpermanas ir P.Maselis perlipo tvorą. P.Mackevičius stovėjo prie tvoros ir stebėjo aplinką.
Išsirinkę akmens paminklą, vyrai bandė jį pakelti. Tačiau tam sutrukdė bendrovės teritorijoje buvęs Janas R. Jis šaukdamas išgąsdino įsibrovėlius.
M.Galpermanas akmens paminklus saugančiam sargui sudavė medine lenta, kojomis bei rankomis ne mažiau kaip 13 smūgių į galvą ir įvairias kūno vietas. Tai nustatė ekspertai. Nukentėjusįjį ištiko koma ir jis netrukus mirė Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.
M.Galpermanas kaltu dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę prisipažino visiškai. Jis nurodė, kad sudavė Janui R. du smūgius, tačiau daugiau smūgių nesudavė. Janą R. pažinojo iš matymo, nes gyveno viename rajone.
Jis pasakojo, kad naktį kartu su kitu kaltinamuoju ėjo gatve į naktinę parduotuvę, buvo šiek tiek išgėręs. Beeinant, už tvoros pamatė paminklus ir jis nusprendė pabandyti pavogti paminklą. Teritorija buvo aptverta maždaug dviejų metrų aukščio tvora, bet vienoje vietoje yra maždaug vieno metro aukščio garažas, per kurio stogą galima patekti į aptvertą teritoriją. Tokiu būdu M.Galpermanas užlipo ant garažo ir taip apėjęs tvorą, pateko į teritoriją. Jo bendras liko už tvoros ir stebėjo aplinką, žiūrėjo ar neatvažiuoja koks nors automobilis.
Vieną paminklą M.Galpermanas pabandė pakelti, tačiau paminklas buvo sunkus ir jis susižeidė pirštą. Kuomet jis atsitūpęs ieškojo kuo galėtų uždengti žaizdą, kad nebėgtų kraujas, pamatė iš už nugaros pusės atbėgantį vyrą, kuris šaukė. Įvyko grumtynės, po poros dienų parduotuvėje iš žmonių vyras sužinojo, kad sargas mirė.
