„Strateginiame lygmenyje mes turime patinę situaciją, kurioje strateginės iniciatyvos turbūt nei viena, nei kita pusė neturi. Tačiau yra, ukrainiečiai padarė didžiulį progresą su ilgo nuotolio smūgiais Rusijos teritorijoje, kas iš tikrųjų suteikia tam tikrus svertus pačiai Ukrainai bandyti pakreipti karo tėkmę“, – LRT radijui penktadienį sakė jis.
Kremliaus atakas atremti Ukraina pastaruoju metu vis smogia nuo sienos nutolusiems taikiniams Rusijoje.
Baltrėnas: Ukrainos gebėjimas smogti Rusijos teritorijoje – svertas pakreipti karo eigą
Pasak R. Baltrėno, Rusijos situacija negerėja jos be perstojo veikiančiai gynybos pramonei siurbiant šalies išteklius.
„Rusija viduje turi tikrai rimtų problemų, vidinių iššūkių ne tiktai politiniame elite, kurie pradeda jau nesutarti ir matyti, kad tas ilgas karas jiems atnešė didžiulius nuostolius, bet ir tie patys Rusijos piliečiai. Jie jaučia įtampą, ilgo nuotolio smūgiai iš Ukrainos tą įtampą tiktai sutvirtina“, – kalbėjo NATO tarptautinio karinio štabo vadas.
„Ekonominė situacija po truputį ten blogėja, vidinės įtampos Rusijoje auga. Kiek tai užtruks ir kiek tai tęsis, šiuo momentu turbūt yra sunku prognozuoti“, – nurodė R. Baltrėnas.
Pasak karininko, iniciatyvos kamuolys yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino pusėje, šiam žinant, kad Ukraina ir Vakarai pasiruošę derėtis, tačiau derybos turi vykti abiem pusėms palankiomis sąlygomis.
„O iš mūsų pusės privalome remti Ukrainą toliau, kuo daugiau priemonių, kurių prašo Ukraina, ir tai yra ta mūsų pareiga, kuri leis Ukrainai atsisėsti prie derybų stalo jai palankiomis sąlygomis ir derėtis dėl vienokio ar kitokio susitarimo“, – teigė R. Baltrėnas.
Kaip rašė BNS, Rusija šią savaitę pakartojo savo griežtus reikalavimus dėl karo Ukrainoje pabaigos, atmesdama paliaubų ar išsamių derybų galimybę, nebent Ukraina pasitrauktų iš savo rytinio Donbaso regiono.
Šie komentarai pasirodė praėjus mažiau nei savaitei po to, kai V. Putinas nedetalizuodamas paskelbė, kad daugiau nei ketverius metus trunkantis plataus masto karas „artėja prie pabaigos“.
Rusija dabar yra okupavusi apie penktadalį Ukrainos: visą Krymo pusiasalį, kurį aneksavo 2014 metais, didžiąją dalį rytinių Donecko ir Luhansko regionų, kartu vadinamų Donbasu, bei dideles pietinių Zaporižios ir Chersono regionų dalis.
Ji visus penkis regionus savinasi po skubotai surengtų referendumų, kuriuos tarptautinė bendruomenė laiko neteisėtais.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmeta Rusijos reikalavimus, teigdamas, kad Kyjivo nusileidimas rusams prilygtų pasidavimui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
