Kad saulės kaitra – ypatinga, savu kailiu jaučia ir Varėnos rajono ūkininko Stasio Kieraus galvijai. Šie slepiasi nuo saulės po medžiais. Trečiadienio dieną temperatūra čia perkopė gerokai per trisdešimt laipsnių. Tačiau karštis – esą dar menka problema. Karvių ūkininkai nebeturi kur ganyti, nes ne tik sodinamas daržoves, bet ir ganyklas nualino sausra. Ganyklose nebėra žolės. Skamba neįtikėtinai, bet birželį, kad gyvuliai nebadautų, jiems duodama ir pernykščio šieno.
„Neauga visai. Dar kur va žemuma yra tokia, drėgmės daugiau, dar kalasi kažkiek, o šiaip tai – drėgmės nėra ir viskas stovi. Jeigu dabar nė kiek nepalis, mums bus galas. Skaityk, batus reikės padžiauti“, – guodžiasi ūkininkas. Kitas Varėnos rajono ūkininkas, laikantis du šimtus galvijų, skaičiuoja, kad užsitęsusi sausra pridarys tiek nuostolių, kad baisu ir galvoti. Karves žemdirbiai dabar gano pievose, kurias buvo numatyta šienauti. Tai reiškia, kad nebebus iš ko ruošti pašarų žiemai. Gyvulius teks parduoti.
„Jeigu pradėjom bandas mažinti, tai jau dabar nuostoliai dideli. Ir dar neaišku, ką pasiruošim žiemai gyvuliams. Nes laukai išdegę. Kiek neišdegė, tiek šalos padėjo mūsų krašte. Na, situacija labai bloga, labai bloga“, – pasakoja ūkininkas Marius Barkauskas.
Jau antradienį Lietuvoje trijuose regionuose buvo sumušti 40-ies metų karščio rekordai. O šiandien karštis Varėnoje sumušė ir daugiau kaip šimtmečio rekordą – čia termometrų stulpeliai rodė virš 30 laipsnių.
Ūkininkai su siaubu stebi sinoptikų prognozes, kad karštis užsitęs. Varėniškiai sako, kad normalaus lietaus čia nebuvo keli mėnesiai. Dėl sausros žūsta pasėliai. Prognozės – nekokios.
Prastą situaciją pastebi ir Varėnos žemės ūkio skyriaus vedėjas Irmantas Laniauskas: „Šiandieninė situacija Varėnos savivaldybėje yra tikrai liūdna. Ir šiandieniniai ir tolimesni karščiai dar labiau pakenks. Dar jei kažką tikėjomės išgauti iš derliaus rudenį, tai turbūt šitie alinantys karščiai – pribaigs.“
Šiandien Vyriausybė leido ūkininkams steigti rizikos valdymo fondą. Jame būtų kaupiamos pačių žemdirbių suneštos lėšos, kurios paskui būtų naudojamos kaip kompensacijos įvairių nelaimių ar stichijų atveju. Įmokos į fondą dydis greičiausiai priklausys nuo ūkio didumo.
„Kalbėjome apie tai, ar turėtume įmokas rišti prie ūkininko, kaip vieneto, kaip subjekto, rišti prie jo gaminamos produkcijos, turbūt eisime tuo keliu, kad kuo mažiau tu gamini produkcijos, tuo mažiau tu turi tą įmoką mokėti“, – teigia Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Kalbinti žemdirbiai pritartų tokio fondo steigimui. Nes, tarkim, dabar net siaučiant stichinei sausrai nuostolių niekas nepadengs. Nebent ūkininkas yra apdraudęs ūkį. Tačiau tokių Lietuvoje nedaug.
Sausa į neviltį varo ne tik Dzūkijos ūkininkus, bet ir grybautojus. Miškuose – tuščia. Šiuo metu turėtų dygti voveraitės. Bet jų nėra, nes miškuose labai sausa.
Kalbinti dzūkai prognozuoja grybų ir uogų deficitą. Jei sausra dar užsitęs – grybiena esą išdegs visiškai, o uogienojai – nudžius.
Nei ūkininkams, nei miško gėrybių rinkėjams sinoptikai nieko paguodžiančio negali pranešti. Tropinis karštis tęsis. Kai kur prognozuojamas lietus, tiesa, jis bus trumpas.
