Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius, dr. Eimantas Kadys paaiškina, ką svarbu žinoti apie testamentus, paveldėjimą ir dažniausias klaidas.
Testamentas – būdas iš anksto nuspręsti dėl turto ir išvengti konfliktų
Testamentas – tai aiškiai išreikšta žmogaus valia dėl jo turto paskirstymo po mirties.
„Testamentas yra suprantamas kaip asmens valios išreiškimas, kuriuo žmogus, dar būdamas gyvas, nustato, kaip po jo mirties bus paskirstytas jam priklausantis turtas.
Testamentas yra vienašalis, asmeninio pobūdžio sandoris, kuris įgyja teisinę galią testatoriaus (žmogaus, sudariusio testamentą) mirties metu. Iki žmogaus mirties sudarytas testamentas jame nurodytiems įpėdiniams jokių teisinių padarinių nesukelia“, – aiškina dr. E. Kadys.
Pasak jo, testamentas leidžia laisvai paskirstyti turtą, numatyti papildomas sąlygas ar net atimti paveldėjimo teisę iš įpėdinių pagal įstatymą. Be to, jis padeda sumažinti ginčų tikimybę:
„Testamentas gali padėti išvengti galimų ginčų tarp artimųjų po testatoriaus mirties, kadangi nesutarimai dėl palikimo pasidalijimo yra viena iš dažniausių priežasčių mirus šeimos nariui.“
Oficialus ir asmeninis testamentas
Lietuvoje išskiriamos dvi testamentų rūšys – oficialus ir asmeninis.
„Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) išskiriamos dvi testamentų rūšys – oficialus ir asmeninis testamentai“, – sako dr. E. Kadys.
Oficialus testamentas sudaromas pas notarą ir yra laikomas patikimesniu: „Šis testamentas sudaromas dviem egzemplioriais – vienas atiduodamas testatoriui, kitas lieka pas notarą ar konsulinį pareigūną.
Tai reiškia, kad net jeigu testatorius savo egzempliorių pamestų ar jis būtų sunaikintas, testamento turinys išlieka saugiai saugomas.“
Tuo metu asmeninis testamentas gali būti surašytas savarankiškai, tačiau dėl galimų klaidų kyla daugiau rizikų. Dėl to, pasak pašnekovo, „siekiant užtikrinti, kad testatoriaus paskutinė valia būtų tinkamai išreikšta ir įgyvendinta, rekomenduojama sudaryti oficialų testamentą pas notarą ar konsulinį pareigūną.“
Dažniausios klaidos: dėl ko kyla ginčai?
Didžioji dalis problemų kyla būtent dėl netinkamai sudarytų asmeninių testamentų.
„Dažniausios klaidos pasitaiko sudarant asmeninį testamentą“, – teigia dr. E. Kadys ir paaiškina, kad nesilaikant reikalavimų dokumentas gali netekti galios.
Jis pateikia pavyzdžių: „Pavyzdžiui, problemų kyla tais atvejais, kai testamente nėra nurodytas testatoriaus vardas, testamentas nėra pasirašytas ranka ir kt.“
Taip pat dažnai neaiškiai apibrėžiamas turtas ar įpėdiniai: „Jeigu testamente nėra tiksliai nurodyta, kam konkrečiai, koks turtas ir kokiomis dalimis yra paliekamas, įpėdiniai po testatoriaus mirties gali skirtingai suprasti testatoriaus išreikštą valią.“
Tokiais atvejais, anot teisininko, ir kyla daugiausia pykčių bei nesusipratimų turto dalybose.
Testamentą galima keisti bet kuriuo metu
Tiesa, pasak dr. E. Kadžio, testamentas nėra galutinis sprendimas visam laikui – jį visuomet galima keisti.
„Kadangi testamentas teisinę reikšmę įgyja tik po testatoriaus mirties, testatorius turi teisę bet kuriuo metu pakeisti ar panaikinti savo jau sudarytą testamentą“, – aiškina teisininkas.
Svarbiausia – aiškumas: „Siekiant išvengti galimų ginčų po testatoriaus mirties, rekomenduojama naujajame testamente aiškiai nurodyti, kad ankstesnis testamentas arba tam tikros jo dalys yra panaikinamos.“
Privalomoji paveldėjimo dalis riboja testamento laisvę
Svarbu prisiminti, kad net ir sudarius testamentą, tam tikrais atvejais įstatymas vis tiek saugo artimuosius.
„Įstatyme yra įtvirtinta privalomoji palikimo dalis“, – sako dr. E. Kadys.
Ji taikoma tik tam tikriems asmenims: „Teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik įstatyme nurodyti asmenys – palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai).“
Tačiau svarbi sąlyga – išlaikymo poreikis: „Tam, kad šie asmenys galėtų pretenduoti į privalomąją palikimo dalį, turi būti nustatyta, kad palikėjo mirties dieną jiems yra reikalingas išlaikymas.“
Testamentų kainos ir notarų vaidmuo
Kaip teigia teisininkas, testamento sudarymo kaina priklauso nuo pasirinktos formos.
„Jeigu asmuo sudaro asmeninį testamentą – tokio testamento sudarymas nieko nekainuoja“, – sako pašnekovas.
Kita vertus, už oficialų testamentą teks susimokėti: „Už testamento patvirtinimą notarui yra taikomas 40 EUR mokestis.“
„Jeigu žmogus miršta nesudaręs testamento, jam priklausęs turtas paveldimas pagal įstatymą“, – toliau aiškina dr. E. Kadys.
Turtas tokiu atveju būna skirstomas pagal įpėdinių eiles, o prioritetas teikiamas artimiausiems šeimos nariams.
Pirmieji teisiniai žingsniai po artimojo mirties
Nors mirus artimam žmogui niekada nėra lengva, o teisiniai procesai kartais gali pasirodyti komplikuoti ir gasdinantys, dr. E. Kadys primena – paveldėjimo procesas visuomet prasideda nuo kelių esminių dokumentų.
„Artimieji pirmiausia turi pasirūpinti mirties liudijimo gavimu“, – sako jis.
Toliau būtina kreiptis į notarą: „Per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.“
Svarbiausias terminas, kurį, anot E. Kadžio, svarbu prisiminti – trys mėnesiai.
„Kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą reikia per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos“, – pabrėžia dr. E. Kadys.
Praleidus šį laiką, gali tekti kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo.
Dokumentai ir praktiniai iššūkiai
Tvarkant paveldėjimą, būtini keli pagrindiniai dokumentai: „Pagrindiniai dokumentai yra asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, palikėjo mirties liudijimas ir dokumentai, patvirtinantys įpėdinio giminystės ryšį.“
Tačiau dažnai kyla ir praktinių problemų: „Vienas iš dažniausių yra palikimo priėmimo termino praleidimas.“
Taip pat pasitaiko neaiškumų dėl turto ar skolų: „Artimieji ne visada žino apie palikėjui priklausiusį turtą, jo turėtas skolas ir kitus finansinius įsipareigojimus.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
