Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje išlieka viena pagrindinių mirčių priežasčių ir kasmet nusineša 20,5 mln. gyvybių. Lietuva – ne išimti. 2025 metų Higienos instituto duomenimis, 51 proc. mirusiųjų buvo būtent nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
„Jeigu įvardintume skaičiais, dėl šios priežasties praradome daugiau negu 19 tūkst. gyventojų. Gera žinia ta, kad vis dėlto šių ligų priežastys gali būti valdomos ir, atrodytų, labai nesudėtingi pokyčiai galėtų pagerinti šią statistiką.
Net kai galbūt žmogus jaučiasi gerai, jis turėtų atkreipti dėmesį, ar tikrai neturi rizikos susirgti šia liga ir pasidomėti, kaip galėtų pagerinti savo sveikatą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo HI Visuomenės sveikatos inovacijų centro Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Aida Laukaitienė.
Gali dalyvauti visi nuo 18 metų
Nors daugelis jau žino, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigose Lietuvoje gyventojai nuo 40 iki 60 metų kviečiami sudalyvauti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje, ne visi yra girdėję apie galimybę nemokamai išbandyti šalies visuomenės sveikatos biuruose vykdomoje širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto profilaktikos programą.
„Ji ministro įsakymu patvirtinta ir vykdoma visose savivaldybėse, tačiau kiekvieno biuro gali būti šiek tiek skirtingai pritaikoma savo savivaldybės gyventojams pagal jų įpročius, susidomėjimą, poreikį ir panašiai“, – sakė HI specialistė.
Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Jolita Papečkytė teigė, kad ši programa sulaukia ypač didelio dėmesio.
„Džiugina, kad kiekvienais metais ateina vis jaunesni žmonės, kurie domisi sveiku gyvenimo būdu. Ir aš kaip biuro specialistė labai dažnai susilaukiu klausimų: „Aš tikriausiai per jaunas, ar galiu šitą lankyti programą? Aš norėčiau, bet galbūt čia tiktai vyresnio amžiaus.“ Tai dalyvauti gali visi nuo 18 metų.
Kiekvienais metais jaunimo tikrai yra daugiau ir nėra tai, kad čia yra vyresnio amžiaus žmonių prevencinė programa. Iš tikrųjų net ir skatinu, kuo jaunesniame amžiuje pradėsime rūpintis savo sveikata, sveika gyvensena, tuo bus ir mažesnė tikimybė patekti į rizikos grupę sirgti šitomis ligomis“, – kalbėjo ji.
Aktyvumas išaugo 10 kartų
J. Papečkytė atkreipė dėmesį, kad šios programos nereikėtų tapatinti su asmens sveikatos priežiūros įstaigų vykdoma programa.
„Tai yra grupiniai kvalifikuotų specialistų tiek teoriniai, tiek praktiniai užsiėmimai. Tai apima fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, streso valdymo būdus. Maisto technologai supažindina, kaip galėtume pasigaminti sau palankesnius patiekalus. Yra kardiologai, sveikatos specialistai – specialistų komanda, kurie suteikia žmogui žinias ir jam telieka jas tik praktiškai panaudoti“, – kalbėjo specialistė.
Pasak pašnekovės, baigusių šią programą dalyvių skaičius per 5 metus Kaune išaugo net 10 kartų:
„Stebime programą nuo 2015 metų ir dalyvavimas programoje didėja – paskutiniais metais šią programą visoje Lietuvoje baigė 4 500 gyventojų. Pačioje pradžioje būdavo tiktai keli šimtai gyventojų. Skirtingose savivaldybėse susidomėjimas skirtingas. Tai galbūt galima pasakyti, kad Kaunas būtent yra toks labiau daugiau gyventojų į šią prograną pritraukiantis miestas.“
A. Laukaitienė konstatavo, kad ne visose savivaldybėse taip pavyksta pritraukti dalyvius. „Galbūt žmonėms trūksta informacijos, kad apskritai yra tokia programa, visuomenės sveikatos biure organizuoja nemokamas prevencines veiklas.
Galbūt didesniuose miestuose daugiau tos informacijos, iš lūpų į lūpas pasidalina naujiena, jeigu vieniems patinka, galbūt tada ir kiti sužino apie programą“, – komentavo HI specialistė.
Kas keičiasi po programos?
Paklausta, kokius pokyčius stebi programoje sudalyvavę gyventojai, J. Papečkytė tvirtino, kad ne vienas išties lieka nustebęs.
„Pernai Kaune testavome apie 60 atrinktų dalyvių prieš programą ir po jos, tai yra po keturių mėnesių. Iš tikrųjų rezultatai nustebino tiek dalyvius ir tiek mus kaip specialistus, nes jie buvo tikrai labai geri: žmonės ir numetė svorio, sumažėjo apimtys, netgi kraujo spaudimas.
Ir jie buvo nustebę, kad tiek mažai reikia – sako, kad atsisakė užkandžių, kiti pradėjo vartoti daugiau daržovių, paintensyvėjo fizinis aktyvumas. Viskas labai paprasta – iš tikrųjų nereikia pradėti kardinaliai kažką keisti. Dažnai žmonės daro klaidą – jie susiima ir kardinaliai keičia mitybą, fizinį aktyvumą, tada atkrytis garantuotas“, – konstatavo pašnekovė.
A. Laukaitienė antrino, kad rezultatai neretai būna iškalbingi: „Galbūt žmogus jaučiasi gerai, bet kai pasitikrina, pamato savo tikrą riziką – galbūt jo cholesterolio ar gliukozės kiekis padidėjęs, o gal aukštas kraujo spaudimas, o gal tiesiog per didelis ar šiek tiek didesnis svoris.
Ir konsultacija su gydytoju, sveikos gyvensenos specialistu, galbūt jį priverčia susimąstyti, kad reikėtų kažkokių pokyčių. (...) Be to, taip lengviau bendraminčių būryje vienam su kitu, galbūt paskui ir po programos atsiranda bendraminčių grupelės, jie gali pasidalinti įspūdžiais, kaip jiems sekasi, atsiranda tokios kaip ir palaikymo grupės.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
